Nacionalizmo įtaka Japonijos užsienio politikai Kinijos atžvilgiu: 2010 ir 2012 m. konfliktų dėl Senkaku salų atvejis
Bartkus, Karolis |
Japonijos ir Kinijos dvišaliai santykiai sulaukia nuolatinio Tarptautinių santykių ekspertų dėmesio dėl pragmatiškų politinių santykių nebuvimo nepaisant nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio ypatingai suaktyvėjusios valstybių tarpusavio ekonominės priklausomybės. Viena svarbiausių diplomatinės trinties priežasčių – beveik penkis dešimtmečius neišspręsta Senkakų (kin. Diaoyu) salų suvereno problema. Abiejų valstybių vadovų demonstruojamas ryžtas įgyti salų kontrolę japonų bei kinų visuomenių tarpe didina abiejų valstybių piliečių tarpusavio priešpriešą. Tai skatina nacionalizmo įsigalėjimą visuomenėse, kurių lūkesčiai, įvairiais pilietiniais dalyvavimo valstybės valdyme būdais, vienaip ar kitaip atsispindi šalių užsienio politikoje. Būtent nacionalizmo įtaką valstybių dvišaliuose santykiuose ir yra šiame darbe keliama problema: Kokią įtaką nacionalizmas daro Japonijos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu formavimui? Pagrindinis darbo objektas - 2010 ir 2012 m. Japonijos ir Kinijos ginčų dėl Senkaku salų įtaka Japonijos užsienio politikos formuotojams. Darbe analizuojant 2010 ir 2012 m. Japonijos ir Kinijos teritorinius konfliktus Rytų Kinijos jūroje siekiama nustatyti, kokią įtaką Japonijos užsienio politikos formavimui daro japonų nacionalizmas, kilęs reaguojant į šiuos konfliktus. Darbo tikslui pasiekti buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: atlikta užsienio politiką nagrinėjančių realizmo teorinių modelių analizė įtraukiant nacionalizmo įtaką užsienio politikos formavimui; išskirti pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką Japonijos užsienio politikai Kinijos atžvilgiu; atlikta Japonijos užsienio politikos analizė Kinijos atžvilgiu 2010 ir 2012 m. konfliktų dėl Senkaku salų kontekste ir identifikuoti pagrindiniai po šių konfliktų įvykę pokyčiai Japonijos vidaus ir užsienio politikoje. Įvykdžius uždavinius ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadas, jog 2010 ir 2012 m. konfliktai dėl Senkaku salų su Kinija japonų visuomenei padarė didelį poveikį ir suaktyvino šalies nacionalistinių pažiūrų grupes bei politikus, kurie siekė Japonijos vyriausybės ryžtingesnės pozicijos santykiuose su Kinija. Nacionalistiškai Kinijos atžvilgiu nusiteikusios visuomenės dalies įtaka geriausiai atsispindėjo per nacionalistinę ideologiją atstovavusių Liberalų demokratų partijos ir jos lyderio Shinzo Abe išrinkimą į šalies parlamentą 2012 m. Vadovaudamasis nacionalistine ideologija paremta priešrinkimine programa S. Abe ėmė laikytis tvirtos pozicijos Kinijos teritorinių pretenzijų Japonijai atžvilgiu, stiprinti politinį ir karinį aljansą su JAV bei stiprinti ryšius su Pietryčių Azijos valstybėmis, ypatingai su turinčiomis neišspręstus teritorinius konfliktus su Kinija.
Japan‘s and China’s bilateral relations constantly stays as the point of interest of International relations experts because of the lack of pragmatic ties regarding the clearly seen states’ economic interdependence since 1990s. One of the main interstate diplomacy frictions is caused by almost five decades lasting problem of Senkaku (Diaoyu) sovereign. Both countries’ leaders stand firm about possibility to gain full control of the islands and that promotes Japanese and Chinese mutual confrontation. That increases nationalism’s establishment in both societies whose expectations are seen through civic participation in public affairs that affects foreign policy. The main problem raised in this thesis is: what impact does nationalism makes for Japanese foreign policy towards China. The main thesis’ object is the impacts of the Senkaku islands territorial disputes between Japan and China in 2010 and 2012 on Japan’s foreign policy makers. To determine the impact of nationalism to Japan’s foreign policy making process, 2010 and 2012 territorial conflicts in the East China Sea and public responses to these disputes are analyzed. To achieve main thesis’ aim there were some tasks set and done: analyzed foreign policy realists theoretical models and included influence of nationalism in foreign policy making; main factors affecting Japanese foreign policy towards China were isolated; Japan’s foreign policy’s analysis with respect to China in 2010 and 2012 conflicts over Senkaku islands context and key aftermath political changes in Japan’s domestic and foreign policy were carried out. To sum up results of the thesis it is possible to conclude that conflicts over Senkaku islands with China in 2010 and 2012 made a significant impact to Japanese society and triggered nationalists groups and politicians who openly sought Japanese government to hold stronger position in its relations with China. Nationalistically inclined part of Japanese society’s influence was best reflected in supporting the nationalist ideology representing Liberal Democratic Party’s and its leader’s Shinzo Abe and their victory in elections to national parliament in 2012. In accordance with the nationalist ideology based pre-election program S. Abe began to take a strong position on China’s territorial claims with respect to Japan, aimed to strengthen the political and military alliance with the United States and strengthen ties with Southeast Asia countries, especially with those, who were having unresolved territorial conflicts with China.