Options
Asmens garbės ir orumo gynimas: civilinės ir baudžiamosios teisės santykis
Rancev, Dmitrij |
Selelionytė-Drukteinienė, Simona | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Cirtautienė, Solveiga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikos Konstitucija, eilė tarptautinių teisės aktų garantuoja asmeniui teisę ginti jo pažeistą garbę ir orumą. Lietuvoje asmuo gali ginti garbę ir orumą civilinės ir baudžiamosios teisės priemonėmis. Efektyvaus gynimo būdo pasirinkimas rinkos ekonomikos sąlygomis, aktyvių politinių, ekonominių, konkurencijos procesų sąlygomis tampa aktuliu klausimu. Šiame darbe keliamas toks probleminis klausimas – kaip asmeniui, kurio garbė ir orumas pažeisti geriau ir efektyviau ginti savo pažeistas teises – reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka arba paduodant skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo? Tyrimo objektu pasirinktas asmens garbės ir orumo gynimas civilinės ir baudžiamosios teisės priemonėmis. o dalyku – civilinės ir baudžiamosios teisės normos, reguliuojančios garbės ir orumo gynimą, civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų praktika, teisinė mokslinė literatūra, teisės ekspertų komentarai ir nuomonės nagrinėjamu klausimu. Darbo tikslas – nustatyti skirtumus (ribą) tarp garbės ir orumo delikto ir nusikalstamos veikos. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe analizuojamos garbės ir orumo sampratos, šių vertybių tarpusavio santykis; aprašomi ir paaiškinami požymiai, kuriuos būtina nustatyti ginant asmens garbę ir orumą, apibūdinami šių vertybių civilinės ir baudžiamosios teisės gynimo būdai, šalių įrodinėjimo pareigos, atkirai aptariami asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą. Siekiant nustatyti takoskyra tarp garbės ir orumo pažeidimo delikto ir nusikalstamos veikos, išskiriamos penkios požymių grupės: kaltė; teisės pažeidimo pasekmės ir pažeidimo sunkumas; subjektas, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti; įrodinėjimo pareiga; pasekmės, kurios tenka asmeniui, padariusiam garbės ir orumo pažeidimą. Nagrinėjant atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą numatymą civilinėje ir baudžiamojoje teisėje, taip pat pateikiami atliktos apklausos rezultatai. Darbe išskiriamos tokios nustatytos problemos: sąvokos „viešasis asmuo“ teismų ir šalių nevienodas ir platus aiškinimas bei įstatyme nustatytos aiškios ribos tarp garbės ir orumo pažeidimo delikto ir nusikalstamos veikos nebuvimas. Siekiant išspręsti minėtas problemas, siūloma Lietuvoje įdiegti garbės ir orumo gynimo modelį, kai pagal bendrą taisyklę garbės ir orumo pažeidimai laikomi deliktais, ir tik išimtiniai atvejais, kai yra būtinų požymių, pažeidimas laikomas nusikalstama veika, ir papildyti CK „viešojo asmens“ samprata bei pakeisti ir papildyti BK 154 straipsnį pagal darbe aprašytus požymius.
Constitution of The Republic of Lithuania, many of international legal acts guarantee, that everybody have the right to defend his honour and dignity. In Lithuania persons can protect their honour and dignity by means of civil and criminal law. Under conditions of the market economy, active political, economic, competitive procedures the choice of the most effective way of protection becomes a topical question. The problematic question of this paper is “How to protect the honour and the dignity more effectively and quickly – initiating a civil lawsuit or a criminal lawsuit”. The object of the research is the protection of honour and dignity by means of civil and criminal law. The subject of the research are rules of civil and criminal laws that regulate protection of honour and dignity, judicial practice of civil and criminal cases, scientific literature, law experts’ comments and opinions about pending question. The aim of this paper is to determine a boundary between the tort of breach of honour and dignity and the crime. In this paper author analyses conceptions of honour and dignity, relationships between these values; describes and explains features that should be determined protecting person’s honour and dignity; describes ways of civil and criminal protection of these values; the burden of proof, describes persons, who have a right to initiate a lawsuit. There are five separate groups of features (fault, results degree of offence, subject, who’s honour and dignity were broken, burden of proof, sequences that fall on person who broke the law) with the aim of determining a boundary between the tort of breach of honour and dignity and the crime. Analysing liability for breach of honour and dignity in civil and criminal law, author presents results of opinion poll. The following problems are distinguished in the thesis: 1) court and persons differently and widely interpret the concept of a “public person”; 2) there is no boundary in the statute between the tort of breach of honour and dignity and the crime. With the aim of solving these problems, author offers: 1) to establish a system, when generally breach of honour and dignity should be considered as torts and only in exceptive cases they can be considered as a crime; 2) to add a concept of a “public person” to the Lithuanian Civil Code and update the 154th article of Lithuanian Criminal Code according to features described in this paper.