Kaltinimo ribos ir jų keitimas

Šio darbo tikslas buvo ištirti kaltinimo ribų ir jų keitimo teisinį reguliavimą Lietuvoje ir su tuo susijusias problemas. Buvo tiriama baudžiamojo persekiojimo samprata, jo pagrindai ir įtaka asmens teisei į teisingą teismą. Be to buvo tiriama kaltinimo samprata ir jos įtaka kaltinimo riboms. Taip pat buvo siekiama ištirti kaltinimo ribų sampratą, jų keitimo galimybes ir kaip tai įtakoja asmens teisę į gynybą. Buvo tiriama ar keičiant kalinimo ribas kaltinamasis privalo gintis nuo visų kaltinimo modifikacijų (kaltinimo daugeto problema), ar įmanomas ir galimas kaltinimo keitimas pasibaigus senačiai, taip pat ar galimas kaltinimo keitimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir ar neprarandama teisė į apeliaciją tiek teisės, tiek fakto aspektu jei kaltinimas keičiamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, siekiant pagrįsti teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą, buvo tiriama Konstitucijoje įtvirtintų principų suderinamumas su minėta teismo teise. Taip pat ištirtos kaltinimo ribos ir jų keitimas bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka ir to įtaka asmens teisėms. Darbe buvo padarytos išvados, jog baudžiamojo persekiojimo ribos turi įtakos asmens teisei į teisingą teismą, o tiksliau į jos sudedamąjį elementą – teisę į gynybą. Buvo prieita išvados, kad poreikis suprasti kaltinimą ir jo ribas gynybai gimsta nuo pat baudžiamojo persekiojimo pradžios momento. Taip pat buvo konstatuota, kad siekiant užtikrinti asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę tinkamai pasiruošti gynybai, turi būti aiškios kaltinimo ribos. Buvo padaryta išvada, kad kaltinimo ribų keitimas yra galimas griežtai laikantis numatytų kaltinimo keitimo procedūrų, nes šis institutas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, o būtent su teise į gynybą bei teisingu ir nešališku bylos nagrinėjimu. Be to padarytos išvados, kad praktikoje egzistuoja kaltinimo daugeto problema, kuri gali būti išspręsta įstatymų leidėjui iniciavus BPK pakeitimus. Išanalizavus teismų praktiką darytina išvada, kad kaltinimo keitimas, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamąjį įstatymą, yra galimas net ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tiriant teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą buvo prieita išvados, kad tokia teismo teisė yra galima ir neprieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei nepaneigianti proceso dalyvių teisės gintis nuo pakeisto kaltinimo, net jei kaltinimas keičiamas apeliaciniame procese. Taip pat ištyrus kaltinimo keitimą privataus kaltinimo bylų procese padaryta išvada, kad pareiškus iniciatyvą keisti kaltinimą teismas turi informuoti kaltinamąjį ir jo gynėją apie galimą pertrauką ir turi būti pakartotinai rengiamas taikinamasis posėdis, nes privataus kaltinimo bylų proceso vienas iš pagrindinių tikslų yra konfliktuojančių šalių susitaikymas.

The objective of this work was to investigate the legal regulation of the limits of accusation and their changing in Lithuania and related problems. It was examined the conception of criminal prosecution, its grounds and the influence of the right of person on a fair trial. Moreover, it was investigated the concept of an accusation and its influence on the limits of accusation. It was also intended to investigate the concept of the limits of accusation, their change capabilities and how it affects the right of person to defense. It was examined whether an accused changing the limits of accusation must defend themselves from accusation modifications (accusation multitude problem), whether the change of accusation is feasible and possible because the statute of limitation has expired, as well as whether the change of accusation is possible during a case proceeding at the appellate court, and whether the right to appeal both the right and the fact aspect is lost if the accusation at the appellate court was changed. Furthermore, in order to justify court initiative to change an accusation it was studied compatibility with that abovementioned court law according to the principles enshrined in the Constitution. It was also examined the limits of accusation and their changes during a private prosecution proceeding and their influence on the rights of individual. It was concluded that the criminal accusation limits affect a person’s right to a fair trial, and more specifically their integral element - the right to a defense. It was acknowledged that the need to understand the accusation and its limits effect on defense begins to dawn from commencement of a prosecution. It was also stated that in order to ensure the person's right to know what he is accused of and the right to properly prepare for his defense it must be set a clear accusation limit. It was concluded that the accusation limits change is possible in strict accordance with the procedures provided for the change of an accusation, as this institute is closely related to the human rights, namely the right to a defense and a fair and impartial trial. It was also concluded that in practice there is the accusation multitude problem which may be solved by legislator amending the Criminal Procedure Code. After analyzing of the case law it must be concluded that the change of an accusation for the proper implementation of the criminal law it is possible even upon the expiration of the limitation period of the criminal liability. After examination of court right initiative to change the accusation it was concluded that such court right is possible and not contrary to the principles, laid down in the Constitution and not deny the rights of participants to defend themselves in the process from the amended accusation even if the accusation was changed during an appellate procedure. After examination of the change of accusation during the process of private accusation it was concluded that, if the court expresses initiative to amend the accusation, the accused and his defense must be informed of a possible break and the conciliation hearing must be repeated because one of the main objectives of the private accusation process is the reconciliation of parties in conflict.