Laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos Lietuvoje įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno acquis
Karpavičiūtė, Ieva |
Tamavičiūtė, Vitalija | Recenzentas / Rewiewer |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Peciukonienė, Ieva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moksliniame tiriamajame darbe nagrinėjamos laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos Lietuvoje įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie Šengeno acquis. Autorė, remdamasi dokumentų analizės metodu siekia atskleisti Europos Sąjungos aktuose įtvirtintus, Europos Teisingumo Teismo išaiškintus, laisvo asmenų judėjimo teisės principus. Europos Sąjungos bei Šengeno susitariančiųjų valstybių teritorijoje laisvo asmenų judėjimo idėja buvo sukurta tam, kad būtų įgyvendinama laisvos rinkos politika. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, kiekviena valstybė narė turi siekti tinkamo Europos Sąjungos aktų įgyvendinimo. Deja, Lietuva čia dar tik naujokė. Vykdant Europos Sąjungos aktuose numatytus nurodymus, juos perkeliant į Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl tradicijų pasikeitimo ir ankstesnių įpročių atsiranda netikslumų, neteisingų interpretacijų, ko pasekoje iškyla įvairių problemų. Šiuo atveju, nagrinėjamos problemos, susijusios su Sąjungos piliečių, jų šeimos narių ir kitų asmenų, turinčių Sąjungos piliečių statusą, judėjimu bei buvimu valstybių narių teritorijoje. Aptariant, Europos Sąjungos aktus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, LR teisės aktus bei įvairių valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, institucijų veiklą, pasinaudojant lyginamojo, loginio, taip pat analitinio kritinio metodų pagalba, darytina išvada, jog Lietuvoje laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos tikrai egzistuoja: vidaus sienos atvertos, tačiau, remiantis statistika, gana dažnai vykdomi asmenų patikrinimai; Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtintas protingas laiko periodas asmenims, neturintiems su savimi atitinkamų kelionės dokumentų, įrodyti, jog jie turi laisvo asmenų judėjimo teisę; be to, asmenys, neturintys su savimi atitinkamų kelionės dokumentų, yra neįleidžiami į teritoriją, išsiunčiami bei baudžiami pagal ATPK 205 str. ir 206 str., kurie yra skirti išorinės sienos rėžimo bei jos kirtimo tvarkos pažeidimams, taip pat asmenims iš trečiųjų šalių, neteisėtai kirtusiems išorės sienas; tarpinstitucinio bedradarbiavimo problema – policijos funkcijų dubliavimasis. Minėtosios problemos sąlygoja laisvo asmenų judėjimo teisės apribojimus, idem quod žmogaus teisių pažeidimą, todėl kuo skubiausiai turėtų būti išspręstos.
The scientific research had been made in order to analyse the legal regulation of the free movement of persons in Lithuania after entering the European Union and accesing to the Schengen acquis. There was identified and investigated problems, associated with the Union citizens and their family members and other persons having the status of EU citizens, and with their movement and stay in the union’s territory. The author using the method of document’s analysis explored the main legal regulations of European Union and also the laws of Lithuanian Republic on the matter of implementation of free movement of persons. According to the observations of practitioners and experts the author described existing situation in the area of freedom of movement in Lithuania, which appeared to be innapropriate. Although the internal borders are considered to be not controled, on the basis of statistic, checks on persons are carried out quite often. Moreover, Lithuanian legislation is lacking the rule of reasonable time period for the persons who do not carry the right documents to prove that they have the right for the free movement of persons. In addition, individuals who do not carry the appropriate travel documents are not admitted to the territory, expeled or fined in accordance with such provisions which are intended for external border regime and its illegal crossing, as well as persons from third countries lawlessly crossed external borders. First of all, there should be made amendments of the main definitions and provisions in Lithuanian laws, which are misleading on the basis of the European Union legislation. Moreover, there should be harmonized functions between police and border guards, to avoid immodrate border controles and govermental expences. And at last, there should emerge the policy of free movement of persons at the level of Ministry of Home Affairs. The problems mentioned above lead to restrictions on free movement of persons, idem quod the human rights violation. The implication should be made on it - these problems should be solved as soon as possible.