Absoliučiai ir santykinai negaliojančių sutarčių atribojimo problematika

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama absoliučiai ir santykinai negaliojančių sutarčių atribojimo problema. Pasak civilinės teisės mokslininkų, absoliučiai negaliojančios sutartys nuo santykinai negaliojančių sutarčių gali būti atskiriamos pagal įstatyme ir civilinės teisės doktrinoje išskiriamus požymius: pirma, pagal teismo vaidmenį sutarčių pripažinimo negaliojančiomis procese; antra, pagal pripažintos negaliojančia sutarties negaliojimo momentą; trečia, pagal ginamo intereso pobūdį; ketvirta, pagal subjektus, galinčius reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia; penkta, pagal sandorio negaliojimo, kaip pasekmės, numatymą įstatyme; šešta, pagal negaliojančios sutarties patvirtinimo galimybę. Teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, jog, priklausomai nuo to, sutartis priskiriama absoliučiai ar santykinai negaliojančių sutarčių kategorijai, skiriasi asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai ydingomis sutartimis buvo pažeisti, teisių apimtis ir jų įgyvendinimo galimybės. Išanalizavus kiekvieno iš minėtų pagrindų praktinį pritaikomumą, paaiškėjo, jog minėti kriterijai nėra pakankami absoliučiai negaliojančių sutarčių ir santykinai negaliojančių sutarčių atribojimui. Dėl šios priežasties, siekiant didesnio civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų teisių gynimo, siūloma įstatymų leidėjui atsisakyti ydingų sutarčių skirstymo į absoliučiai ir santykinai negaliojančias ir visas ydingas sutartis laikyti nuginčijamomis.

Masters‘s thesis object is to disclosure the problem of void (absolutely null) and voidable (relatively null) contracts delimitation. According to academics of civil law, void and voidable contracts can be delimitated by features which are pointed out in statute and in doctrine of civil law: firstly, by court‘s role in recognition of void and voidable contracts; secondly, by the moment of which void or voidable contract doesn‘t valid anymore; thirdly, by character of pleaded interest; fourthly, by subjects who can claim for faulty contract being adjudicated as invalid; fifthly, by pointing out the invalidity of contract in statute; sixthly, by ability of an invalid contract confirmation. In the doctrine of law is accepted that depending on factor if contract is void or voidable, differs the extent of rights of people who participate in contracts and have legal interests on them. In this analysis we could conclude that features we set out before do not completely point up the distinction between void and voidable contracts. Depend on this we would suggest legislator to refuse dividing of faulty contracts into void and voidable and to think about possibility all faulty contracts treat as voidable because we suppose that the rights of people who participate in contracts and have legal interests on them would be protected better than now.