Savanorystės plėtros tendencijų Lietuvoje tyrimas

2011-uosius metus Europos Komisija paskelbė Savanorystės metais. Savanorystė jau tapo tarptautiniu reiškiniu, kurio nauda pastebima ne tik visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bet ir paties žmogaus besiimančio šios veiklos asmenybės tobulėjimui. Europos savanorių centras išleido manifestą, kuriuo skelbiama apie savanorystės svarbą bei siūlomi konkretūs veiksmai, kuriais remiantis būtų ugdoma savanorišką veiklą šalyje gerbianti visuomenė. Taip pat šį rudenį Lietuvos Prezidentė nutarė steigti darbo grupę, kuri siūlys savanorystės problemų sprendimus. Tai yra aktuali šiomis dienomis nagrinėjama tema, kurios efektyvinimui didinti jau yra imamasi įvairiausių priemonių (pvz.:. dažniausiai žiniasklaidoje minimas rengiamas savanoriškos veiklos įstatymo projektas ar vykdomos įvairios savanorystę paremti programos). Tyrimo objektas – nevyriausybinių organizacijų savanorių pasitelkimo galimybių plėtra. Tyrimo tikslas - ištyrus savanoriško darbo paplitimo tendencijas Lietuvoje ir Belgijoje pateikti vadybos gerąją praktika grįstas organizacines priemones motyvuojančias Lietuvos gyventojus tapti savanoriais. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti nevyriausybinių organizacijų veiklos aplinką, nustatyti teorines prielaidas pasitelkti savanorius NVO veikloje; 2. Nustatyti ir ištirti organizacijų požymių rinkinį, kuriam esant savanorystė gali būti plėtojama geriausiu būdu. Nustatyti, kaip nevyriausybinių organizacijų žinomumas ir aktyvumas daro įtaką savanorių pritraukimui. 3. Nustatyti, taikomų motyvavimo būdų reikšmę savanorystės plėtojimui. 4. Sukurti organizacines priemones motyvuojančias Lietuvos gyventojus imtis savanoriškos veiklos. Tyrimo hipotezės: Tyrimo hipotezė H1 – Organizacijų mastas nulemia savanoriškos veiklos pasitelkimo apimtis. Tyrimo hipotezė H2 – Nevyriausybinių organizacijų žinomumas bei savanorių pritraukimo būdai įtakoja savanorio apisprendimą imtis savanoriškos veiklos. Tyrimo hipotezė H3 - Savanorių įgyta patirtis savanoriavimo metu tiesiogiai priklauso nuo nevyriausybinių organizacijų motyvavimo būdų. Tyrimo metodai. Iškeltiems darbo uždaviniams įgyvendinti, tyrimo metu kompleksiškai buvo panaudoti įvairūs teoriniai (lyginamojo, loginio, abstrakcijos, apibendrinimo) ir empiriniai (dokumentų analizės, anketavimo, interviu) tyrimo metodai. Darbo rezultatai. Apžvelgti bei susisteminti teoriniai savanoriškos veiklos ir nevyriausybinių organizacijų aplinkos požymiai. Įvertinus sociologinio tyrimo rezultatus, nustatyta, kad NVO savanorių pasitelkimą sąlygoja subjektų mastas (patvirtinta H1), nustatyta nevyriausybinių organizacijų žinomumo ir savanorių pritraukimo būdų problematika ir įtaką savanorių pasitelkimui (patvirtinta H2), nustatyta, kad savanorių įgyta patirtis savanoriavimo metu tik iš dalies priklauso nuo nevyriausybinių organizacijų motyvavimo būdų (iš dalies patvirtinta H3). Įvertinus pagrindines savanorių pritraukimo kliūtis (informacijos, laiko trūkumą, neigiamą požiūrį į NVO, įdomių organizacijų veiklų nebuvimą), taip pat atsižvelgus į savanorių nevyriausybinėse organizacijose iškylančias problemas (skurdi materialinė bazė, per maža kontrolė ir apkrova savanoriams, per dideli keliami reikalavimai, neįvertintas savanorio darbas, nesutarimai organizacijoje, nežinomybė dėl finansuojamų išlaidų) ir taikomus motyvavimo būdų (padėkos, simbolinių dovanėlių, rekomendacijų rašymas ir kt.) įtaką savanorių pasitelkimui, pateikti siūlymai problemoms spręsti. Darbo struktūra. Baigiamąjį magistro darbą sudaro turinys, priedų, lentelių, paveikslų sąrašas, įvadas, trys skyriai, išvados ir siūlymai, literatūros šaltinių sąrašas, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. Viešinimas. 2011 m. balandžio 8–9 dienomis šio tyrimo rezultatai bus pristatomi tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Savanorystė ir filantropija: nuo idealų iki ideologijos“, LCC tarptautiniame universitete, Klaipėdoje. Konferencijos organizatoriams siųsta anotacija buvo įvertinta ir atrinkta vertinimo komisijos (anotacija pateikta konferencijai patalpinta 1 priede). Mokslinis straipsnis bus publikuojamas moksliniame leidinyje LCC Liberal Arts Studies.

The European Commission declared 2011 as the year of volunteering. Volunteering is a common and international phenomena and it is useful for the society, nongovernmental organizations and development of persons undertaking these activities. The European volunteering centre issued a manifesto stressing the importance of volunteering and offering specific actions on developing the society that respects volunteers. Moreover, in this autumn the Lithuanian President ordered to constitute a work group that would find the solutions on volunteering problems. It is a relevant topic, and in order to enhance effectiveness, various methods are undertaking: e.g. the draft law on volunteering activities and programs on volunteering support. Research object development of volunteering capacities in nongovernmental organizations. Research purpose – after analysis of volunteering tendencies in Lithuania and Belgium, suggest some good-practice management organization measures on motivating Lithuanian residents to volunteer. Research objectives: 1. To overview the environment of NGO activities, to establish the theoretic presumptions on the use on volunteers in NGO performance; 2. To indicate and analyze the organizational features for the most effective use of volunteering and establish the effect of visibility of organization on attracting volunteers. 3. To establish the effect of motivation methods for development of volunteering. 4. To construct the organizational measures on motivating Lithuanian residents to volunteer. Research hypotheses: Research hypothesis H1 – The size of organizations has the effect on the use of volunteering activities. Research hypothesis H2 – Visibility of NGOs and methods of volunteering attraction have the effect on the involvement decision of volunteers. Research hypothesis H3 - Volunteering experience directly depends upon the motivation methods of NGOs. Research methodology. The study used various theoretic methods: comparative, logical, abstract and summarizing, and empirical methods: document analysis, surveys, interviews. . Study results. The features of volunteering and NGO activities have been analyzed and systemized. After evaluation of sociologic research it has been established that use of volunteers by NGOs is influenced by the size of the subjects (H1 affirmed), the problematic of NGOs visibility and volunteering attraction and use of volunteers was established (H2 affirmed). It has also been established that volunteering experience only in part depends upon the methods of motivation of NGOs (H3 partly affirmed). Evaluation of main obstacles of volunteering attraction (lack of information and time, negative view on NGOs, lack of interesting organization activities), and problems arising in NGOs (poor material basis, too little control and workload for volunteers, lack of approval of volunteering work, disagreements in organizations, lack of clarity on funded expenses) and motivational methods (expression of gratitude, symbolic gifts, recommendations and etc) on the use of volunteers, some suggestions for solving these problems are provided. Work structure. The master degree final paper consist of the contents, lists of annexes, tables, illustrations, introductions, three main parts of the paper, conclusions and suggestions, bibliography, annotation in Lithuanian and English, summary in Lithuanian and English and annexes. Publicity. Results of the study are presented at international scientific conference „Volunteering and philanthropy: from ideals to ideology“ on 8-9 April, 2011, at the LCC international university, Klaipėda. Scientific article will be published in scientific research journal LCC Liberal Arts Studies.