Valstybės tarnautojų mokymo administracinis – teisinis reguliavimas
Saudargienė, Kristina |
Poreikį tobulinti valstybės tarnautojų kvalifikaciją kelia valstybės valdymo efektyvumo siekis ir tikslas didinti valstybės ir savivaldybių institucijų administracinius gebėjimus. Nors valstybės tarnautojų mokymo procesas yra reglamentuotas administracinės teisės aktais, tačiau tai neužtikrina teikiamų mokymo paslaugų efektyvumo ir lėšų naudojimo tikslingumo. Darbo tyrimo tikslas – išnagrinėti valstybės tarnautojų mokymo administracinio – teisinio reguliavimo normas, identifikuoti esamas problemas bei pateikti jų sprendimo būdus keičiant galiojančius teisės aktus. Mokslinės literatūros, teisės aktų ir anketinės apklausos duomenų tyrimo metu nustatyta, kad tarnautojų mokymo teisiniame reglamentavime esama spragų ir prieštaravimų. Tarnybinės veiklos vertinimo tvarka neužtikrina objektyvumo ir nešališkumo, teisės aktais nereglamentuotos tarnautojų mokymo poreikio nustatymo ir mokymo efektyvumo įvertinimo procedūros. Tarnautojų mokymo prioritetinių grupių ir tikslų nustatymas neatitinka siekių ir tikslų, keliamų institucijų personalo tarnyboms. Nustatytas mokymo problemas galima spręsti keičiant teisės aktus.
The need to improve the qualification of the civil servants is impacted by the aim of the effective state governance and the goal to expand administrative skills of the state and municipality institutions. Though the teaching process of the civils servants is regulated by the legal acts of the administrative law, however it does not guarantee the effectiveness of the provided teaching services and the expediency of the funds used. The aim of the research work is to analyse the administrative – legal norms of teaching civil servants, to identify existing problems and provide possible solutions by changing valid legal acts. While analyzing the data obtained from scientific sources, legal acts and the survey performed, it was determined that there are some gaps and contradictions in the legal regulation of teaching civil servants. The CDR order does not guarantee the objectivity and impartiality; the legal acts do not regulate the identification of teaching need of civil servants and the evaluation of teaching effectiveness. The determination of priority groups and goals of teaching civil servants does not conform to the targets the institutional services of human resources has. The identified teaching problems can be solved by modifying the legal acts.