Tarptautinių darbo teisės principų perkėlimas į nacionalinę darbo teisę
Plyčiuraitienė Plyčienė, Živilė |
Juodpusytė, Karolina Anda | Recenzentas / Rewiewer |
Usonis, Justinas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Tartilas, Juozapas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Macijauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bagdanskis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bitinas, Audrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Snarskytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tarptautiniai darbo teisės principai – tai pagrindinės tarptautinės darbo teisės idėjos, vertybinės orientacijos, pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tarptautinių, o vėliau, per juos, - ir nacionalinių darbo santykių teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, tai vadovaujantys pradai, išreiškiantys esminius visuomeninių darbo teisinių santykių bruožus, jų raidos tendencijas ir bendro teisinio reguliavimo turinį ir tikslus. Atlikdami tokias funkcijas kaip taikomąją teisiniam reglamentavimui, aiškinančiąją teisinius santykius, užpildančiąją teisės aktų spragas bei šalinančiąją teisės normų kolizijas, jie yra ypatingai svarbūs visai darbo teisės sistemai. Atskleidus daugelio mokslininkų nuomones apie tai, kokią vietą tarptautiniai darbo teisės principai užima darbo teisės sistemoje, manytina, jog principai, kaip orientyras teisėkūrai yra aukščiau teisės normų, o jų įtvirtinimas tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose – tai formalioji jų išraiška, reikalinga tam, kad tarptautinį darbo teisės principą būtų galima perkelti į nacionalinę teisę ir informuoti darbo teisės subjektus apie jiems suteikiamas teises ir pareigas. Išanalizavus Tarptautinės Darbo Organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų darbo teisės principų perkėlimo į nacionalinę teisę ypatumus, galima teigti, jog tarptautinių ir regioninių darbo teisės principų perkėlimo procedūros nėra visiškai vienodos, skirtumus sąlygoja pačių teisės aktų prigimtis. Valstybėms, šių organizacijų narėms, siekiančioms panaikinti bet kokius nacionalinės darbo teisės normų neatitikimus tarptautinėms nuostatoms, svarbu apsibrėžti tinkamą tų normų perkėlimo procedūrą. Lietuvos Respublika, numačiusi aiškinamojo rašto bei teisės aktų atitikties lentelių ruošimo reikalavimus, siekia visapusiškai ir tinkamai perkelti tarptautinius darbo teisės principus į nacionalinę teisę. Kalbant apie asociacijų laisvės principo perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę, reikia pabrėžti, jog priimdama atitinkamus teisės aktus Lietuvos Respublika suteikia asociacijų laisvės teisę tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, garantuodama jų organizacijoms tarptautiniu mastu numatytas kompetencijas bei apribodama savo kišimąsi į jų veiklą. Iš pagrindinių trūkumų reiktų paminėti nepagrįstą tam tikrų asmenų grupių ribojimą stoti į profesines sąjungas bei pačių profesinių sąjungų iniciatyvumo ir aktyvumo stoką. Suteikdama galimybę į profesines sąjungas burtis bedarbiams, pensininkams, Lietuvos Respublika žengtų žingsnį visapusiškesnio asociacijų laisvės principo įgyvendinimo link. Savo ruožtu ir pačios profsąjungos, atsižvelgdamos į kitų šalių, pvz., Suomijos patirtį, savo iniciatyvumo dėka galėtų labiau įtakoti situaciją darbo rinkoje. Išanalizavus darbo subjektų lygybės principo užtikrinimą Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, galima teigti, jog teorinė pusė – t.y., paties diskriminacijos darbe draudimo principo įtvirtinimas, išsamiai apibrėžiant tiek tiesioginės, tiek ir netiesioginės diskriminacijos atvejus, atitinkamos institucijos įsteigimas su jai priskirta gan plačia kompetencija - iš esmės atitinka tarptautinius šio principo perkėlimui keliamus reikalavimus. Deja, žiūrint iš praktinės pusės, o konkrečiai į tai, kaip užtikrinama asmenų, nukentėjusių nuo diskriminacijos darbe, teisių apsauga ir gynyba, Lietuvos Respublikos darbo teisėje dar yra nemažai spragų. Teisminės praktikos šioje srityje nepakankamumas, iš vienos pusės yra šių spragų padarinys, iš kitos pusės – ir efektyvią asmenų teisių gynybą stabdantis reiškinys. Tad būtina keisti darbo teisės subjektų lygybės principo užtikrinimo mechanizmą, pirmiausiai išsamiai ir detaliai įtvirtinant tokių bylų nagrinėjimo ypatumus tiek Darbo, tiek Civilinio proceso kodeksuose, o taip pat praplečiant Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją taikomų sankcijų atžvilgiu.
International labour law principles – are the basic ideas of the international labour law, valuable orientations or the main provisions, on which the international and later – national - labour relationship are based on. They are also the guiding sources for developing the essential features, common legal regulation purposes and future tendencies of the social relationship. Performing such functions as application of legal regulation, explaining the legal relationship, fulfilling the legislative gaps and eliminating conflicts of legal norms, they are especially important for the whole labour law system. Considering various opinions about the place, which international labour law principles are taking in the labour law system in general, the author thinks, that principles, as the orientations for labour legislation, are “higher” than the legal norms. Their consolidation into international legal documents is their formal shape, needed for transferring them to the national law and to inform labour law subjects about their rights and obligations. Analyzing the transferring process of the international labour law principles, which are consolidated in the legal acts of the International Labor Organization and the European Union, it is seen, that transfer procedures are not the same and the differences can be found in the grounds of those international and regional legal acts. Countries, members of those organizations, which seek to eliminate any inadequacies of national labour norms to the international labour law provisions, must establish the effective procedures, so to take over those provisions into the national labour law system fully and properly. The Republic of Lithuania with the requirements of the comparative tables and explanation documents for the preparation of the national act in a compliance with international one seeks transfer international labour law principles into the national law fully and properly. Talking about the principle of freedom of association in Lithuania with compliance to international requirements, it needs to be mentioned, that the Republic of Lithuania provides the right to freedom of association for both - employees and employers, by guaranteeing the same competences to their organizations, as it is stated in international legal acts, at the same time, also by limiting the governmental powers to interfere into their activities. Among the main deficiencies there should be noted, that groundless limitations for the unemployed persons or pensioners to join professional unions exists. There is also a big lack of professional union’s initiative and activity. By giving the opportunity to unemployed persons and pensioners to form and join professional unions, the Republic of Lithuania could make a step to more comprehensive implementation of the principle of freedom of association. From the other side, our national professional unions could learn to be more initiative from experience of other countries, like Finland, and try to make bigger influence on the situation in labour market. Analyzing the assurance of labour subject equality principle in the national law of the Republic of Lithuania, it can be said, that the theoretical side totally competes international requirements - the prohibition of direct and indirect discrimination at work is fully transferred into the Lithuanian legal acts, the Office of Equal Opportunities Ombudsman with its wide competence is established. Unfortunately, looking from the practical side, or the way, how the defence from the discrimination at work is assured, it is seen quite a lot of gaps in labour legislation. Poor number of cases under the grounds of discrimination at work is the consequence of those gaps. From the other side – it is also a phenomenon, which stops the effective defence for persons, who had suffered from the discrimination at work. So it is necessary to change the defence mechanism, firstly - by incorporating the features of the process of discrimination at work cases in the Job Law Code and the Code of the Civil Process of the Republic of Lithuania, secondly – by granting the wider competence to Equal Opportunities Ombudsman for applying the sanctions.