Valstybės deliktinė atsakomybė savo piliečiams
Kiedaitė, Žydrė |
Miliauskaitė, Kristina | Recenzentas / Rewiewer |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Arlauskas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šlapkauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baublys, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikos konstitucijoje yra įtvirtintas siekis būti teisine valstybe. Valstybės, kaip organizacijos, egzistavimas yra visuomet siejamas su teise. Tam, kad teisė būtų veiksminga ir neperaugtų į teisinį nihilizmą pirmiausia savo sukurtą teisinę sistemą valstybė turėtų įgyvendinti vykdydama valstybės politiką, o valstybės institucijos turėt�� paklusti nustatytoms teisės normoms. Lietuvos valdžia remiantis valdžių padalijimo principu skiriama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją bei teisminę. Šis Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintas principas suponuoja, jog visos šios valdžios yra lygios. Tačiau teisės aktai reglamentuoja skirtinga šių valdžios šakų padėtį taikant deliktinę atsakomybę dėl neteisėtais valdžios institucijų aktai padarytos žalos. Magistro darbo objektas yra valstybės valdžios institucijų deliktinės atsakomybės teisinio reglamentavimo teisės aktuose bei taikymo praktikoje problemos. Magistro darbą sudaro įvadas ir trys skyriai. Šie pagal analizuojamus klausimus skirstomi poskyrius, o pastarieji į skirsnius. Darbas baigiamas suformuluotomis išvadomis ir siūlymais, pateikiamas rašant darbą naudotos literatūros sąrašas. Du pirmieji magistro darbo skyriai „Deliktinės atsakomybė samprata“ ir „Valstybė – civilinės deliktinės atsakomybės subjektas“ yra skirti teoriniai daliai. Pirmajame skyriuje sistemiškai ir nuosekliai atskleidžiama deliktinės atsakomybės sąvoka aptariant atsakomybės bendrąją prasme, teisinės atsakomybės bei civilinės atsakomybės sampratas. Nagrinėjamos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Antrasis skyrius skirtas atskleisti valstybės kaip ypatingo civilinių teisinių santykių subjekto ypatumams. Aptariamas valstybės imuniteto doktrinos turinys, jos taikymo ribos. Taip pat nagrinėjami valstybės valdžių padalijimo tikslai ir reikšmė. Trečiasis magistro darbo skyrius yra skirtas praktinei daliai – „Valstybės valdžios institucijų deliktinė atsakomybė“. Šiame skyriuje aptariama užsienio valstybių patirtis taikant civilinę deliktinę atsakomybės valstybės valdžios institucijoms bei valstybės valdžios šakų deliktinės atsakomybės taikymo teorinės ir praktinės galimybės. Rašant teorinę magistro darbo dalį remtasi Lietuvos teisės teorijos bei civilinės teisės teoretikų mokslo darbais. Taip pat užsienio civilinės teisės mokslininkų darbais. Praktinei darbo daliai rašyti buvo remiamasis Lietuvos Respublikos konstitucinio, Lietuvos aukščiausiojo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktika.
The Constitution of the Republic of Lithuania regulates striving to be legal state. According to the rule of checks and balances all the branches of power – legislative, executive and judicial – are coordinate. This Thesis analyzes tortious obligatory nexus under the tortious circumstances, in this case wrongful acts of the public institutions and officials, arising between citizen and public institutions or officials. While analyzing norms of Lithuania law, which regulate tort liability of the state for the harm caused by wrongful acts of the public institutions or officials, arises problems of the liability of the state for the harm caused by wrongful acts of the legislative power of the Republic of Lithuania. One of the most important questions is whether or whether not may be deemed that the state waived the sovereign immunity against the claims arising out of the harm done by the acts of legislative power. The subject of the Thesis is problems of the regulation in state legal acts and court practice of the tort liability of the state for the harm caused by wrongful acts of the public institutions or officials.