Options
Prieglobsčio prašytojų sulaikymo reguliavimas tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje
Ivankevičiūtė, Vilma |
Gailiūtė, Dovilė | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jočienė, Danutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo tikslas yra nustatyti konkrečius prieglobsčio prašytojams taikytinus sulaikymo pagrindus, ištirti pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, ypatingai nepilnamečių, sulaikymo problematiką, ir įvertinti, ar šiuo metu egzistuojantis tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų sulaikymo reglamentavimas bei teisminė praktika tiek tarptautiniu, tiek Europos Sąjungos bei nacionaliniu (Lietuvos) lygmeniu atitinka 1951 m. Pabėgėlių konvencijos įtvirtintus principus ir garantijas. Tuo tikslu, darbe yra atskleidžiama prieglobsčio prašytojų sulaikymo sąvoka, formos bei specifika. Atskleidžiami tyrimo metu nustatyti prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumui keliami tarptautiniai bei regioniniai standartai, analizuojami konkretūs prieglobsčio prašytojams taikomi sulaikymo pagrindai bei jų taikymo specifika, suderinamumas su minėtais tarptautiniais ir regioniniais standartais. Analizuojama, ar Lietuvos teisės aktai bei teisminė praktika dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo atitinka tarptautinę bei Europos Sąjungos teisę. Taip pat yra atskleidžiami pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo ypatumai, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos atlikto tyrimo išvados. Analizuojant prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumui taikomus tarptautinius standartus, nustatyta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, aiškinant ir taikant 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą prieglobsčio prašytojams, neatitinka pabėgėlių teisėje įtvirtinto principo, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti būtinas. Taip pat nustatyta, kad Priėmimo sąlygų direktyvoje 2013/33/ES įtvirtintas ir Lietuvos teisminėje praktikoje prieglobsčio prašytojams taikomas sulaikymo pagrindas, kai siekiama asmenį išsiųsti iš šalies, yra nesuderinamas su 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 33 straipsnyje įtvirtintu negrąžinimo principu bei 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu. Atlikus tyrimą dėl pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo, nustatyta, kad Lietuvoje pasitaiko pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, įskaitant ir šeimų su mažais vaikais, sulaikymo atvejų. Kadangi Lietuvoje šiems asmenims nėra užtikrinamos tinkamos sulaikymo sąlygos, kiekvieną kartą juos sulaikius kyla 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo pavojus.
The aim of the Master‘s thesis is to determine particular detention grounds applicable to asylum seekers, to analyze arising problems in the field of detention of vulnerable groups of asylum seekers, especially minors, and to assess whether the currently existing regulation and practice of detention application to persons seeking international protection, both at the international, European Union and national (Lithuanian) level, are in line with the principles and guarantees established in the 1951 Refugee Convention. For this reason, in Master‘s thesis are revealed the notion, forms and particularity of detention of asylum seekers as well as international and regional standards for the legality of detention of asylum seekers. In Master‘s thesis are analyzed particular grounds for the detention of asylum seekers, their application to asylum seekers and compatibility with aforementioned international and regional standards. There are analyzed whether Lithuanian legislation and case law on detention of asylum seekers are in line with international and European Union law. Also, in the Master‘s thesis are revealed particularities on detention of vulnerable persons seeking asylum, giving particular attention to minors. At the end of Master‘s thesis the author presents findings of an accompliched research. When analyzing international standards for the legality of detention of asylum seekers, it was established that the practice of European Court of Human Rights interpreting and applying Article 5 (1) (f) of the European Convention on Human Rights to asylum seekers is not in conformity with the principle set in refugee law and stating that detention of asylum seeker must be the last measure and in every individual case must be necessary. Also, it was established that the ground for detention for the purpose of expulsion, which is laid down in the Reception conditions directive 2013/33/EU and applied to asylum seekers in Lithuanian case law, is not in conformity with Article 33 of the 1951 Refugee Convention laying down a principle of non-refoulement and Article 3 of the European Convention on Human Rights. After the research on the detention of vulnerable asylum seekers in Lithuania, it was found that in Lithuania exist undesirable cases when vulnerable asylum seekers, including families with minors, are detained. Taking into consideration that appropriate detention conditions for vulnerable asylum seekers in Lithuania are not ensured, there is a risk of violation of Article 5 (1) (f) of the European Convention on Human Rights every time when they are detained.