Vykdymo proceso ypatumai Lietuvoje ir Vokietijoje (lyginamasis tyrimas)

Vykdymo procesas – pagrindinė teismų sprendimų realizavimo garantija. Nuo to, kaip vykdomi sprendimai, priklauso konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl, valstybei keliami aukšti reikalavimai siekiant užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą. Analizuojant ir lyginant Lietuvos ir Vokietijos vykdymo proceso sistemas išskiriami kiekvienos iš jų teisinio reglamentavimo ypatumai, atskleidžiami privalumai ir trūkumai. Pirmame šio darbo skyriuje atskleidžiama vykdymo proceso samprata, pagrindžiamas jo būtinumas bei apžvelgiamos įvairios civilinio proceso teisės doktrinoje pasitaikančios nuomonės dėl teisinės vykdymo proceso prigimties, o taip pat prieinama išvados, kad vykdymo procesas – civilinio proceso stadija, baigiamoji jo dalis. Antrame skyriuje analizuojami ir lyginami pagrindiniai vykdymo procesą Lietuvoje ir Vokietijoje reglamentuojantys teisės aktai, nustatomi jų panašumai ir skirtumai bei apibrėžiami privalumai ir trūkumai, tiriamos vykdymo proceso prielaidos. Autorės nuomone, prielaidos, būtinos vykdymo teisiniam santykiui atsirasti yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentai, išieškotojo valios išreiškimas pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui bei vykdymo organo sprendimas jį priimti. Skyrius baigiamas vykdytinų ir vykdomųjų dokumentų sampratos analize, nustatoma, kokioms institucijoms Lietuvoje ir Vokietijoje suteikta teisė juos priimti ir išduoti, o taip pat analizuojama vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka. Trečiame skyriuje nagrinėjama vykdymo procese dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis. Nustatoma, kad Lietuvoje beveik visus vykdymo veiksmus atlieka valstybės įgaliotas privatus asmuo – antstolis. Tuo tarpu, Vokietijoje teismo sprendimų vykdymas pavestas net keturioms valstybės tarnautojams priskirtinų vykdymų organų grupėms: teismo vykdytojui, vykdymo teismui, proceso teismui ir žemės kadastro įstaigai. Nagrinėjant teismo vaidmenį vykdymo procese, nustatoma, kad į Vokietijos teismų kompetenciją be procesinės vykdymo organų veiklos kontrolės bei vykdymo proceso dalyvių interesų gynimo, taip pat įeina ir dviejų iš išieškojimo būdų (išieškojimas iš turtinių teisių ir nekilnojamo turto) vykdymas bei tarnybinė vykdymo organų priežiūra. Skyrius baigiamas vykdymo proceso šalių sąvokos atskleidimu. Ketvirtame skyriuje apžvelgiamos pagrindinės turtinio pobūdžio išieškojimo taisyklės. Analizuojamos bendrosios taisyklės, t.y. pirmieji vykdymo organų vykdymo procese atliekami veiksmai, informacijos gavimo sistema, turto, iš kurio bus išieškoma, nustatymo taisyklės. Taip pat nagrinėjamos pagrindinių vykdymo priemonių – išieškojimas iš piniginių lėšų, išieškojimas iš turto (turto areštas ir jo realizavimas) bei išieškojimas iš darbo užmokesčio – taikymo aktualijos. Skyrius baigiamas išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos Lietuvoje ir Vokietijoje analize. Darbas baigiamas išvadomis apie nustatytus Lietuvos ir Vokietijos vykdymo procesų ypatumus, privalumus ir trūkumus.

The enforcement process is a guarantee that court judgements will be executed and as such is generally included in a country’s constitution and legal acts. As all decisions of the court must be enforced effectively, the State for this reason must achieve high standards of decision enforcement. Analysing and comparing the Lithuanian and German systems of enforcement process identifies legal regulation features and advantages and disadvantages of the systems in the two countries. The first chapter of this work identifies what can be understood by the term enforcement process, before investigating its origins and its necessity, along with a consideration of different legal opinions regarding the nature of enforcement within the civil doctrine. The author concludes that enforcement is final part of the civil process The second chapter analyses and compares the regulatory acts that oversee enforcement process in Lithuania and Germany. The author sets out the similarities and differences and defines the advantages and disadvantages, as well as investigating the preconditions of enforcement process. The author believes that the beginning of a legal relationship can only exist when the following preconditions are in place: an enforceable document, an enforcement order, the will of the creditor and the decision of the enforcement organ to accept it. The chapter concludes with an explanation and analysis of the enforceable document and enforcement order, and thereafter sets out which institutes have right to make enforceable documents and issue enforcement orders in Lithuania and Germany, as well as analyzing the executive issuing procedure. The third chapter examines the roles and positions of those persons and bodies involved in the enforcement process. The chapter establishes that almost all enforcement actions in Lithuania are conducted by state-authorized private bailiffs, whilst the enforcement in Germany is assigned to four civil servant bodies: the court executor, the court of execution, the process court and the land cadastre office. In examining the role of the court in Germany, it is found that in addition to jurisdiction to oversee the procedural enforcement organs and to enforce protection of the interests of participants in the process, the court also has the jurisdiction to enforce recovery from property rights, immoveable assets and real estate, thus the role of a bailiff. At the end of the chapter, a discussion identifying the parties to the enforcement process is also given. The fourth chapter provides an overview of the basic rules on the recovery of pecuniary. General rules are analyzed, namely the first acts of the enforcement organ in the enforcement process, as well as rules governing the obtaining of information on debtor properties and which body or person decides which properties can be subject to enforcement. Key enforcement measures are also examined, namely enforcement from money sources, enforcement from property (seizure and disposal) and enforcement from salaries. Discussion and analysis of these enforcement processes in Lithuania and Germany is also given, considering the strong and weak points in the two countries. The chapter concludes with analysis of the distribution of funds obtained through the enforcement process in Lithuania and Germany. The work concludes with overview of the Lithuanian and German enforcement processes, along with their strengths and weaknesses.