Priežastinio ryšio samprata civilinės atsakomybės doktrinoje

Visuotinai pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, tačiau jo sampratos praktinis taikymas įvairiose šalyse sukelia nemažai problemų. Iš aptartų valstybių pavyzdžių matyti, kad tokią situaciją sąlygoja šios priežastys: nesusistemintų priežastinio ryšio teorijų gausa, mokslinės analizės priežastinio ryšio klausimu trūkumas, teisės doktrinos ir teismų praktikos tarpusavio prieštaravimai, teisės aktų nekonkretumas, nevienodas teismų dėmesys atskiroms civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms. Darbe autorė analizuoja priežastinio ryšio sampratą, jo istorinę genezę, nagrinėja atskiras priežastinio ryšio nustatymo problemas pasirinktose kontinentinės ir bendrosios teisės sistemų šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Darbe apžvelgiamos pagrindinės priežastinio ryšio klausimų unifikavimo Europos mastu gairės. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiami priežastinio ryšio suvokimo filosofijoje ypatumai, aptariamas istorinis priežastinio ryšio sampratos vystymasis, pagrindinį dėmesį skiriant Senovės Romos teisei, nagrinėjamos esminės priežastinio ryšio kaip teisinės kategorijos savybės, analizuojami priežastinio ryšio suvokimo teisėje ir kituose moksluose skirtumai. Antrajame skyriuje nagrinėjama pasirinktų kontinentinės ir bendrosios teisės sistemų valstybių doktrina bei teismų praktika priežastinio ryšio sampratos ir jo nustatymo klausimais, aptariami priežastinio ryšio unifikavimo Europoje ypatumai. Trečiajame darbo skyriuje priežastinis ryšys kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga analizuojamas mūsų šalies doktrinos ir teismų praktikos kontekste.

It is universally accepted that causation is one of the necessary conditions for civil liability to emerge, however the practical usage of causation conception still causes problems in different countries. As it is seen from the examples of the countries, which were discussed in this paper, this situation is mainly caused by the following reasons: the big number of causation theories, which are not structurized, lack of scientific analysis in the causation field, contradictions between law doctrine and court practice, unconcrete law acts, not equal attention from the courts to the conditions of civil liability. The author of this paper analyses the concept of causation, its historical genesis, studies particular problems of the defining of causation in the chosen continental and common law system countries, as well in Lithuania. The main guidelines of the unification of causation in Europe are also reviewed. In the first chapter peculiarities of the perception of causation in philosophy are discussed, the historical development of the concept of causation is disputed, mainly considering law of ancient Rome. Also the essential features of causation, as a category of law, are analysed, the difference of perception of causation in law and other sciences is discussed. In the second chapter the doctrine and court‘s practice of the chosen continental and common law system countries on the questions of causation and defining of causation is disputed, as well as unification peculiarities of causation in Europe are reviewed. In the third chapter causation as the obligatory condition of civil liability in Lithuania‘s doctrine and court‘s practice is analysed.