Lietuvos ir Švedijos bankų priežiūros sistemų lyginamoji analizė
Galvanauskaitė, Daiva |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir palygintos Lietuvos ir Švedijos bankų priežiūros sistemos, atsižvelgiant į bankų priežiūros modelius, Bazelio bankų priežiūros komiteto nutarimų įgyvendinimą bei bankų kapitalo pakankamumo normatyvų taikymą. Pirmojoje darbo dalyje aptariamas bankų vaidmuo ekonomikoje, apžvelgiant bankų veiklos specifiką, jų veikos reguliavimo svarbą ir tikslus. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Bazelio bankų priežiūros komiteto nutarimų raida ir jų įtaka bankų reguliavimo aplinkai. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Lietuvos ir Švedijos bankų priežiūros sistemų lyginamoji analizė. Bankų veiklos reguliavimo skirtumai analizuojami lyginant finansų institucijų priežiūros modelius, priežiūros institucijų veiklos charakteristiką, makroprudencinės politikos priemones, kapitalo pakankamumo reikalavimus bei priežastinius-pasekminius kapitalo pakankamumo reikalavimų taikymo ryšius.
Lithuanian and Swedish banking supervision systems are analyzed and compared in this Master's thesis, taking into account the banking supervision models, the implementation of resolutions issued by Basel Committee on Banking Supervision, and the application of capital adequacy requirements for banks. The role of banks in the economy is described in the first part, looking at the specifics of banking activities and the importance of regulatory objectives. The second part gives an overview of the resolutions issued by Basel Committee on Banking Supervision and their influence on the evolution of the banking regulatory environment. The comparative analysis of banking supervision in Lithuania and Sweden is performed in the third part. The banking regulatory differences are analyzed by comparing the supervisory models, the performance of supervisory authorities, macroprudential policy tools, capital adequacy requirements and causal-consequential relations of capital adequacy requirements.