Options
Dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai
Barakauskienė, Rasa |
Drobitko, Oleg | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birštonas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Virginijus Papirtis, Leonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojami Dizaino įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis dizaino registracija gali būti pripažinta negaliojančia esmė, jų taikymo problematika. Analizė atliekama remiantis Europos Sąjungos teisės aktų doktrininiu aiškinimu, VRDT organizuojamų sąveikos susitikimų medžiaga bei teismų formuojama praktika. Tema yra aktuali tuo, kad dizaino, kaip ir kiekvieno intelektinės nuosavybės objekto, apsaugai yra keliami atitinkami reikalavimai, tačiau esant mažam šios srities Lietuvoje ištirtumui, praktikoje jaučiamas minėtų reikalavimų bei pačią dizaino, kaip teisinės kategorijos, esmę atskleidžiančios informacijos trūkumas. Lietuvos teismų išaiškinimų šiais klausimais faktiškai nėra, Europos Sąjungos dizaino sistema taip pat yra pakankamai jauna, todėl teismų praktika dar nepateikia atsakymų į visus su dizaino teisine apsauga susijusius klausimus. Dėl šios priežasties teisinės apsaugos siekiančiam dizaino kūrėjui nėra pakankamai aišku kokius reikalavimus turi atitikti jo registruojamas dizainas, kokios apimties teises jis įgyja bei įvertinti į kokias aplinkybes reikalinga atkreipti dėmesį siekiant dizaino teisinės apsaugos. Atsakymą į šiuos klausimus galima rasti analizuojant dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, kurie atskleidžia dizaino, kaip teisinės kategorijos esmę, teisinio reguliavimo ypatumus bei dizaino teisinei apsaugai keliamas sąlygas. Darbe analizuojama, kokius reikalavimus turi atitikti gaminio vaizdas, kad galėtų būti laikomas dizainu, kokių simbolių naudojimo dizainuose įstatymų leidėjas siekia išvengti, dizainui keliami naujumo ir individualių savybių reikalavimai, techninės funkcijos išimtis, reikalavimai dizaino sudedamosios dalies dizainui, mechaninių sujungimų išimtis bei sąlygos, kurioms esant dizainas pažeidžia ankstesnio dizaino bei kitų intelektinės nuosavybės objektų savininkų teises. Šių pagrindų žinojimas yra svarbus siekiant nustatyti gaminio dizaino santykį su jau rinkoje esančiais dizainais, įvertinti dizaino konkurencingumą bei apsaugos įgijimo galimybes prieš investuojant lėšas į dizaino registraciją ar tokio dizaino gaminių gamybą. Be to, šių pagrindų žinojimas leidžia pasirinkti tinkamą objekto apsaugos sistemą, kadangi gaminio išorinis vaizdas gali būti saugojamas ne tik pagal dizaino, bet ir pagal prekių ženklų ar autorių teisę reglamentuojančius įstatymus, jeigu jis atitinka šiems intelektinės nuosavybės objektams keliamus reikalavimus.
The Master‘s work analyzes the nature of the framework laid down in the Design Law, according to which the design registration may be declared invalid, as well as its application problems. The analysis is carried out based on doctrinal interpretation of European Union legislation, the material of liaison meetings organized by OHIM (Office for Harmonization in the Internal Market) as well as courts practice. The relevance of the topic is sustained in that there are certain requirements for the protection of the design just like for any other object of intellectual property, however due to low investigation of this area in Lithuania in practice there is a lack of essential information of the aforementioned requirements and the design itself as a legal category. Lithuanian judicial interpretations of these issues are practically non-existent, European Union design system is also relatively young, therefore case law does not yet provide answers to all the design legal protection related issues. For this reason a designer seeking legal protection is not fully clear as to what requirements his registered design must comply with, what rights of what extent he will gain and assess what circumstances must be looked at when seeking legal protection of the design. An answer to these questions is provided by the grounds for invalidation of a design registration, which reveal peculiarities of legal regulation of the design as the essence of legal category as well as the conditions for the legal protection of the design. The paper analyzes what are the requirements for the product appearance to be considered a design, what symbols used in the design the legislator seeks to avoid, the novelty and individual character requirements for the design, the exception of technical function, the requirements for the component part design, the exception of mechanical connections design and conditions under which the design violates the rights of the earlier design and the rights of the owners of other objects of intellectual property. The knowledge of these grounds is essential to determine the relationship between product design and the designs already on the market, assess the competitiveness of the design as well as opportunities of the protection attainment before investing money in design registration or the production of such design products. In addition, the knowledge of these grounds allows to choose the right protection system for the object, since the product appearance can be protected not only by the design law but also by the trademark or copyright laws if it complies with the requirements of these objects of intellectual property.