Nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus įgijimo problemos
Burneikienė, Rūta |
Švirinas, Daivis | Recenzentas / Rewiewer |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vasarienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švirininas, Daivis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šarka, Arūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šio darbo tikslas – įvardinti, ištirti ir įvertinti problemas, su kuriomis susiduria teisinių santykių subjektai, įgyjant nuosavybės teises į inžinerinės infrastruktūros objektus. Inžinerinė infrastruktūra – tai sistema objektų, kurie užtikrina prieinamą, nenutrūkstamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą vartotojams. Plečiantis teritorijoms iškyla naujų minėtos infrastruktūros objektų statybos būtinybė. Šių objektų paskirtis, eksploatavimo ypatumai sąlygoja specialųjį teisinį reguliavimą. Siekiant šio darbo tikslo, buvo atlikta išsami svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos norminių aktų ir teismų praktikos analizė. Magistriniame darbe bandoma pagrįsti, jog nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus įgijimo problemas sąlygoja šiai dienai egzistuojantis valstybinis reguliavimas, nustatantis, kad nuosavybės teises į tam tikros paskirties minėtos infrastruktūros objektus gaili įgyti tik konkrečius ir privalomus kriterijus atitinkantys subjektai. Remiantis specialiųjų teisės aktų, teismų praktikos analize, daroma išvada, jog subjektų teisė įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus vienu iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu yra susijusi su subjekto vykdoma ūkine veikla (subjektas privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją) arba subjekto teisiniu statusu/įsteigimo tikslu (šiuo atveju tinkamas subjektas yra savivaldybė arba savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo).Toks teisinis reguliavimas panaikina inžinerinės infrastruktūros objektų statybos procese dalyvaujančių subjektų teisę laisva valia spręsti dėl nuosavybės teisės pasidalijimo ir sąlygoja ekonominę nelygybę, pažeidžia statybos finansuotojo (naujo vartotojo ar asmens, suinteresuoto teritorijų plėtra) teises. Atsižvelgiant į įvardintas pagrindines problemas, šiame darbe pateikiami pasiūlymai dėl galimų pagrindinių problemų sprendimo būdų.
The key goal of the Thesis is identification, investigation and evaluation of problems incurred by entities of legal relationship when acquiring ownership to objects of engineering infrastructure. Engineering infrastructure is a system of objects assuring consumer access to available and uninterrupted supply of the corresponding public services. Development of territories originates necessity of provision of new objects of the aforesaid infrastructure. The purpose and pecularities of the above objects have caused application of the specific legal regulation. In order to achieve the goal set up in the Thesis, a thorough analysis of the prevailing national legal acts, the relevant EU legal documents and common legal practice has been carried out. The Thesis reveals an attempt to substantiate that the current state regulation stipulating ownership to engineering infrastructure causes acquisition problems. The regulation sets up a requirement that ownership to specific engineering infrastructure objects can only be granted to eligible entities, i.e. entities conforming to certain specific and mandatory criteria. In accordance with the analysis of the specific legal documents and legal practice, a conclusion can be drawn that one of the original/primary options of acquisition of ownership by eligible entity is construction activity, related to its economic activities, i.e. the entity shall be in posession of the required licence, issued in accordance with the prevailing legal procedure or be granted with an established legal status (in this case an eligible entity is considered to be a municipality or a legal public entity established by municipality). The aforesaid legal regulation not only eliminates the right of entities, participating in construction of engineering infrastructure, to their free will in making decisions on subdivision of ownership, but also provokes economic inequality and infrindges the rights of financing party. Taking into consideration the specified basic problems, possible solution options are provided and proposed in the Thesis.