Komercinių bepiločių orlaivių naudojimas ir privatumo apsauga: teisiniai iššūkiai ir reguliavimo tobulinimo gairės
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Malinauskaitė, Jurgita | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Bepiločių orlaivių naudojimas komerciniais tikslais kelia naujus iššūkius privatumo apsaugai, nes šios technologijos savybės – nepastebimumas, stebėjimo intensyvumas ir galimybė rinkti duomenis iš įvairių kampų – gali lemti masinę stebėseną ir privatumo pažeidimus. Ši disertacija analizuoja teisinius komercinių bepiločių orlaivių naudojimo aspektus, siekdama atskleisti, kaip suderinti technologinę pažangą su privatumo apsauga. Tyrimas apima ES, JAV ir tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktiką, identifikuojant esamos teisinės bazės trūkumus. Disertacijoje atskleidžiama, kad dabartiniai teisės aktai nepakankamai reguliuoja privatumo apsaugą, ypač viešojoje erdvėje, kur bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami slaptai stebėti asmenis. Tyrimas parodo, kad privatumo apsauga, paremta individo sutikimu, yra neveiksminga, nes žmonės dažnai nesupranta savo pasirinkimo pasekmių arba neturi realios galimybės atsisakyti duomenų rinkimo. Siekiant efektyvesnės privatumo apsaugos, disertacijoje siūlomas paternalistinis reguliavimo modelis, pagrįstas ribų valdymo teorija. Šis modelis leistų užtikrinti, kad privatumo apsauga nebūtų priklausoma nuo individo iniciatyvos, o būtų grindžiamas privalomomis elgesio taisyklėmis. Šis darbas yra reikšmingas mokslinis indėlis, kuris gali tapti pagrindu tolesniam teisiniam reguliavimui, teismų praktikai ir moksliniams tyrimams, susijusiems su naujų technologijų ir privatumo santykiu.
The use of commercial drones poses new challenges to privacy protection due to the unique characteristics of this technology, such as unobtrusiveness, intensive surveillance capabilities, and the ability to collect data from multiple angles, which can lead to mass monitoring and privacy violations. This dissertation examines the legal aspects of commercial drone usage, aiming to reconcile technological advancement with privacy protection. The study analyzes EU, U.S., and international regulations, as well as case law, identifying shortcomings in the current legal framework. The research reveals that current legislation inadequately addresses privacy concerns, particularly in public spaces, where drones can be used for covert surveillance. The study demonstrates that privacy protection based on individual consent is ineffective, as people often do not fully understand the consequences of their choices or lack the ability to refuse data collection. To ensure more effective privacy protection, the author proposes a paternalistic regulatory model based on boundary management theory. This model would shift the focus from individual consent to mandatory behavioral rules, ensuring that privacy protection does not rely solely on individual initiative. This research represents a significant academic contribution and can serve as a foundation for future legal regulation, judicial practice, and scholarly studies on the relationship between emerging technologies and privacy.