Specialiosios kardomosios priemonės Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamuosiuose procesuose
Krivickienė, Rita |
Šukys, Mindaugas | Recenzentas / Rewiewer |
Kaminskas, Algirdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Ancelis, Petras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Juškevičiūtė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Aleksonis, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šlepetys, Rolandas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Procesinės prievartos priemonės, kuriomis ribojamos asmenų teisės ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme yra leistinos ir netgi būtinos. Priešingu atveju nebūtų pasiekti proceso tikslai ir įvykdytas teisingumas. Šių priemonių įvairovė yra didelė. Jos skiriasi prievartos įgyvendinimo būdu, žmogaus teisių suvaržymo pobūdžiu ir kitais aspektais. Įvairios valstybės baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose įstatymuose gali numatyti skirtingas prievartos priemonių sistemas ir taikymo tvarką, tačiau demokratinėms valstybėms būdinga tai, kad numatant ir taikant prievartos priemones, paisoma proporcingumo principo. Lietuvos, kaip ir daugelio valstybių, buvusių SSRS sudėtyje, baudžiamajame procese iš bendros procesinių prievartos priemonių sistemos yra išskirtos kardomosios priemonės, kurios taikomos įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą tyrimą ir užkertant kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomųjų priemonių sistemoje yra išskiriama grupė priemonių, kurios vadinamos specialiosiomis kardomosiomis priemonėmis. Pagrindinis jų skiriamasis bruožas yra tai, kad jos taikomos ne bet kuriam, tačiau tik specialius ypatingus požymius turinčiam subjektui. Tradiciškai teisinėje literatūroje šioms priemonėms priskiriamas nepilnamečių atidavimas prižiūrėti ir karinio dalinio vadovybės stebėjimas, kurios taikomos tik nepilnamečiams ir kariams. Jas numato ir kitų buvusių SSRS respublikų baudžiamojo proceso įstatymai. Šios priemonės buvo numatytos dar 1961 metų Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse. Jos išliko ir šiuo metu galiojančiame 2000 metų Lietuvos Respublikos BPK. Tačiau, pastarajame BPK atsirado naujos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir dokumentų paėmimas, kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, kurios, mūsų manymu, taip pat turėtų būti laikomos specialiosiomis kardomosiomis priemonėmis. Tokios išvados prieita šiame darbe analizuojant minėtų kardomųjų priemonių taikymo subjekto požymius. Specialiųjų kardomųjų priemonių rūšiai priskyrėme ir procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų ar teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kadangi šios kardomosios priemonės tikslai ir taikymo subjekto bruožai atitinka specialiųjų kardomųjų priemonių bruožus. Savo darbe ne tik išanalizavome specialiųjų kardomųjų priemonių esmę, tačiau palyginome su kitų valstybių baudžiamuosiuose procesuose taikomomis panašiomis priemonėmis, iškėlėme kai kuriuos teisinio reglamentavimo trūkumus, šių priemonių taikymo praktikoje problemas ir pasiūlėme tų problemų sprendimų variantus. Statistikos ir praktinių darbuotojų apklausos leido padaryti išvadą, kad kai kurios specialios kardomosios priemonės taikomos retai, o praktiniai darbuotojai nėra pakankamai susipažinę su šių priemonių galimybėmis ir taikymo ypatumais. Todėl, tikimės, kad šis darbas suteiks daugiau informacijos praktiniams darbuotojams ir paskatins specialiųjų kardomųjų priemonių taikymą ir jų efektyvumą.
Of procedural measures that restrict the rights of persons with pre-trial or during court proceedings is permitted and even necessary. Otherwise, the process would not achieve the objectives of justice and executed. Diversity of these measures is high. They are different ways of implementing the abuse of human rights restrictions on the nature and other aspects. Various state laws governing criminal procedure may provide different coercive measures, systems and procedures for the application, but democracies characterized by the fact that the planning and application of coercive measures to respect the proportionality principle. Lithuania, like many states, former Soviet Union, the criminal process from the general procedural abuse of the system of supervision measures are identified that apply to the suspect, accused or convicted person in order to ensure its participation in the process, unhindered investigation and prevention of further offenses. Preventative measures, the system is isolated by a group of measures known as special preventive means. Their main distinguishing feature is that they do not apply to any, but only the special features of having a specific subject. Traditionally, the legal literature, these measures include the release of juvenile supervision and monitoring of the leadership of the military, which apply only to minors and soldiers. Provides them and other former Soviet republics of Criminal Procedure Act. These measures were not provided for 1961, the Lithuanian Criminal Procedure Code. They survived in the current year 2000 Lithuanian Criminal Procedure Code. However, the latter of the Lithuanian Criminal Procedure Code has a new supervision measures - the obligation to live separately from the victim and the handing over of documents, whenever you take a driver's license, which we believe should also be considered special preventive means. This was the conclusion of this work by analyzing the application of preventative measures, the entity attributes. Special kind of preventative measures assigned and procedural measures - temporary suspension from office or the right to engage in certain activities of the suspension, since the suppression of the aims and features of the entity in accordance with the special features of preventative measures. His work not only examined the specific nature of preventative measures, but compared to other countries in criminal proceedings for a similar instrument, raised some of the shortcomings of legal regulation of these measures in practice problems and suggested the solution of the problem. Statistics and practitioners in the survey led to the conclusion that some of the special supervision measures are rare, and practitioners are not familiar enough with the tools and opportunities of the company. Therefore, we hope that this work will provide more information and to encourage the practical implementation of specific preventative measures and their effectiveness.