Options
Bendrojo lavinimo švietimo prieinamumas Lietuvos Respublikoje: Šiaulių rajono atvejo studija
Gintilaitė, Sigita |
Bielskis, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Eidintas, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Paulikas, Vygantas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Aleknonis, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dumbliauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakubauskas, Adas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viliūnas, Giedrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vilkė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švietimo prieinamumas pasidarė aktualus Europos Sąjungoje pastaraisiais dešimtmečiais, kai buvo atkreiptas dėmesys į jo neatsiejamą įtaką formuojat šalių socialinę, kultūrinę, ekonominę, ekologinę ir politinę padėtį. Švietimo prieinamumas stiprina kiekvienos šalies ar jos regiono intelektinį potencialą ir skatina įsilieti į ekonominio konkurencingumo erdvę ne tik Europos valstybių kontekste, bet ir tarptautiniuose forumuose. Šį dešimtmetį visos Europos Sąjungos narės, skatindamos užimtumo didinimą ir nedarbo mažinimą, pradėjo vykdyti švietimo valdymo decentralizavimą. Lietuvos Respublikoje, remiantis subsidiarumo principu, diegiama švietimo decentralizacija ir atsakingas valdymas, perskirstytos mokyklų, savivaldybių ir valstybės funkcijos, padidinta savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą. Prioritetinė Lietuvos Respublikos švietimo pertvarkos kryptis – infrastruktūros tobulinimas, t. y. teikiamų švietimo paslaugų tinklo reorganizavimas ir optimizavimas, kuris leistų padaryti mokymąsi prieinamą. Magistro darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo švietimo prieinamumo politiką ir ištirti jos įgyvendinimą Šiaulių rajone savivaldybės lygmeniu, nurodant teigiamus ir neigiamus aspektus. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe konceptualizuojama švietimo prieinamumo samprata, apibrėžiami esminiai kriterijai švietimo prieinamumui tirti, analizuojamos Europos Sąjungos švietimo prieinamumo esminės gairės, tiriami bendrojo lavinimo švietimo prieinamumo politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje, bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimas ir optimizavimas Šiaulių rajone savivaldybės lygmeniu, išanalizavus bendrojo lavinimo mokyklų būklės tyrimus ir atlikus pusiau struktūrinį ekspertų interviu, įvertinti Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo optimizavimo teigiami ir neigiami aspektai. Magistro darbe iškelta hipotezė buvo iš dalies patvirtinta. Galima teigti, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Šiaulių rajono savivaldybė, optimizuodamos bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, viena vertus, siekia kiekvienam mokiniui garantuoti kokybišką ir prieinamą išsilavinimą, dėl to yra didinama bendrojo lavinimo mokyklų paslaugų įvairovė ir ugdymo kokybė, gerinamos mokinių ugdymo(si) sąlygos, mokyklos aprūpinamos modernia materialine baze bei individualizuojamas ir diferencijuojamas ugdymas aukštesnėse klasėse, kita vertus, reorganizuodamos ir likviduodamos bendrojo lavinimo mokyklas, jos neužtikrina kiekvienam mokiniui prieinamo išsilavinimo vietos lygmeniu ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl dalis mokinių neketina tęsti mokymosi kitose bendrojo lavinimo mokyklose, nes adaptacija naujoje mokykloje ir padidėjęs atstumas iki naujos mokyklos mažina mokinių motyvaciją mokytis. Be to, priklausomybė nuo pavėžėjimo mažina švietimo paslaugų pasirinkimo galimybę, dėl to išryškėja kaimo ir miesto vaikų švietimo prieinamumo kokybiniai skirtumai.
Educational accessibility became topical in the European Union in the recent decades when the attention to its influence on the formation of a social, cultural, economic, ecological and political situation was paid. Educational accessibility strengthens intellectual potential of any country or its region and promotes to join the area of economic competitiveness not only in the context of European countries but, also, in the international forums. All the member states of the European Union began to execute the decentralisation of the education management which was influenced by the reason to increase employment. Based on the principle of subsidiarity, decentralisation of education and accountable management have been planted, the functions of schools, municipalities and the state have been re-distributed, accountability of the state municipalities for educational accessibility has been extended in the Republic of Lithuania. The essential direction of the education change in the Republic of Lithuania is the improvement of an infrastructure, i. e. the reorganization and optimization of schools network that would allow making education accessible. The aim of master’s thesis is to analyse the policy of general education accessibility in the Republic of Lithuania and to investigate its implementation in Šiauliai district at the municipal level indicating advantages and disadvantages. In order to achieve this target, the notion of educational accessibility has been conceptualized, essential criteria to analyse the educational accessibility have been defined, the fundamental benchmarks of educational accessibility in the European Union have been analysed as well as the policy-making and implementation of educational accessibility in the Republic of Lithuania and the reorganization and optimization of the comprehensive schools network in Šiauliai district at the level of place and municipality. The hypothesis tested in the master‘s thesis has been verified partially. It may be proposed that the Ministry of Education and Training and the Municipality of Šiauliai district optimizing comprehensive schools network, on the one hand, seek to guarantee quality and accessibility to education to every schoolchild, therefore, quality of education and diversity of education services are being extended, learning conditions are being improved, schools are being equipped with the modern material base as well as education for the senior schoolchildren is being individualized and differentiated, on the other hand, while eliminating and reorganizing comprehensive schools network they do not ensure accessible learning to every schoolchild on the municipal level and this may be one of the reasons why a proportion of schoolchildren does not intend to continue learning at other comprehensive schools, because adaptation and the prolonged distance to a new school reduce learning motivation. Besides, the dependence on the transportation of pupils reduces possibility to choose education services, therefore, the qualitative differences of educational accessibility between rural and urban children appear.