Tarptautinės apsaugos pasibaigimo pagrindai ir jų taikymo iššūkiai Europos Sąjungoje
Daukšaitė, Augustė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1629.
Magistro baigiamajame darbe „Tarptautinės apsaugos pasibaigimo pagrindai ir jų taikymo iššūkiai Europos Sąjungoje“ analizuojami pagrindiniai teisiniai ir praktiniai iššūkiai, kylantys taikant tarptautinės apsaugos (pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso) pasibaigimo nuostatas Europos Sąjungoje. Darbe siekiama įvertinti, kaip šios procedūros įgyvendinamos valstybėse narėse, kokie statuso pasibaigimo aspektai kelia daugiausia sunkumų, kaip šis procesas derinamas su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos non-refoulement principu, ypač atsižvelgiant į Konvencijos 3 ir 8 straipsnių nuostatas, bei kokios yra šiuolaikinės tarptautinės apsaugos pasibaigimo taikymo tendencijos Europos Sąjungoje. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama teisinė bazė, reglamentuojanti pabėgėlio statuso pasibaigimą. Analizuojamos 1951 m. Pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio C dalies nuostatos bei jų interpretavimą padedančios formuoti JTVPK gairės. Aptariamos Europos Sąjungos Kvalifikavimo direktyvos (2011/95/ES) ir Procedūrų direktyvos (2013/32/ES) nuostatos, susijusios su statuso pasibaigimu. Taip pat apžvelgiamas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir jo atitiktis tarptautiniams įsipareigojimams. Antroje darbo dalyje nagrinėjami savanoriški veiksmai, galintys lemti pabėgėlio statuso pasibaigimą. Analizuojama, kaip teisiškai vertinamas asmens savanoriškas grįžimas į kilmės šalį, pasinaudojimas kilmės valstybės apsauga, naujos pilietybės įgijimas ar gyvenimas kitoje valstybėje. Taip pat aptariama, kaip vertinami reikšmingi ir ilgalaikiai pokyčiai kilmės šalyje bei jų poveikis tarptautinės apsaugos statusui. Nagrinėjama persekiojimo baimės pagrįstumo analizė ir objektyvios informacijos apie kilmės šalį reikšmė sprendimų priėmimo procese. Galiausiai analizuojamas non-refoulement (negrąžinimo) principas per EŽTK 3 straipsnio, draudžiančio grąžinimą į šalį, kurioje gresia kankinimas ar nežmoniškas elgesys, ir 8 straipsnio, saugančio teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, prizmę. Trečioje darbo dalyje analizuojamos šiuolaikinės tendencijos, susijusios su tarptautinės apsaugos statuso pasibaigimo taikymu Europos Sąjungoje, pabrėžiant valstybėse narėse stiprėjančią kryptį link laikinumo principu grindžiamos apsaugos politikos. Šiame kontekste apžvelgiamas nuo 2026 m. įsigaliosiantis Kvalifikavimo reglamentas, kuris pakeis šiuo metu galiojančią direktyvą ir sieks dar didesnio teisinės praktikos suvienodinimo visoje Sąjungoje. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, skirtos procedūrų tobulinimui, pabrėžiant statuso pasibaigimo standartų harmonizavimo būtinybę ir bendros praktikos taikymą visose valstybėse narėse. Aptariamos priemonės, kaip užtikrinti tikslesnį bei objektyvesnį informacijos apie kilmės šalis rinkimą, pasitelkiant tarptautinių organizacijų ekspertines žinias ir patikimus šaltinius.
The master’s thesis “Grounds for the Cessation of International Protection and Their Application Challenges in the European Union” analyses the key legal and practical challenges arising from the application of cessation provisions for international protection (refugee and subsidiary protection status) within the European Union. The thesis aims to assess how these procedures are implemented in the Member States, which aspects of cessation present the greatest difficulties, how the process aligns with the principle of non-refoulement under the European Convention of Human Rights (ECHR), particularly with reference to Articles 3 and 8, and what are the current trends in applying cessation of international protection across the EU. The first part of the thesis examines the legal framework governing the cessation of refugee status. It analyses the provisions of Article 1C of the 1951 Refugee Convention and the interpretative role of UNHCR guidelines. It also discusses the relevant provisions of the EU Qualification Directive (2011/95/EU) and the Procedures Directive (2013/32/EU). In addition, the thesis reviews the Law on the Legal Status of Aliens of the Republic of Lithuania and its compliance with international obligations. The second part is focused on voluntary acts that may lead to the cessation of refugee status. Meaning, how voluntary return to the country of origin, re-availing of national protection, acquisition of new nationality, or residence in another country are legally interpreted in this regard. The section also analyses how significant and lasting changes in the country of origin are assessed and their impact on international protection status. It examines the evaluation of the well-founded fear of persecution and the importance of objective country of origin information in the decision- making process. Finally, it considers the principle of non-refoulement through the lens of ECHR Article 3, which prohibits return to a country where the individual may face torture or inhuman treatment, and Article 8, which safeguards the right to private and family life. The third part analyses current trends in the application of international protection cessation within the EU. Highlighting the growing tendency among Member States to adopt protection policies that are based on the principle of temporariness. This part also presents the new Qualification Regulation, which will come into effect in 2026 and will replace the current directive while aiming for greater harmonisation of refugee law practice across the Union. This section also provides recommendations for improving cessation procedures, emphasizing the importance of harmonising application of cessation criteria among Member States and promoting consistency in legal practices. This part also addresses ways as how to ensure that more accurate and objective information about country-of-origin would be collected, highlighting the importance of international organisations and other reliable sources of information.