Options
Bankrutuojančio įmonės sandorių ginčijimas
Valatkaitė, Vaida |
Novikovienė, Lina | Recenzentas / Rewiewer |
Talutis, Tomas | Konsultantas / Consultant |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Talutis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas, kuomet skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, kuriomis būtų palengvinama įrodinėjimo našta bei didinamas šio instituto efektyvumas.
Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is suggested to legalize additional terms for civil cases related to transactions contesting in bankruptcy proceedings, allow more flexibility in applying law rules when the debtor is limited liabilities company. That would ease the burden of proof and help to increase the effectiveness of the institute.