Diplomatic Assurances in International law and Expulsion of foreigners

This master thesis analyses Diplomatic Assurances in International law and expulsion of foreigners. The increased use of DA’s induced to explore the legal status and functioning of it, with a particular focus on expulsion of foreigners. By analysing diplomatic assurance’s normative quality and the jurisprudence on present conditions and their extent, the legal problems impeding for DA’s to be accepted as being an effective safeguard are identified. Therefore, in the first Section of this Master thesis the legal challenges related to nature and effect of diplomatic assurances are analysed. Further, in the second Section the comprehensive examination of the case – law of European Court on Human Rights, International Human Rights Committees and National Courts reveals different approach and conditions applied on diplomatic assurances. Lastly, in the third Section, focusing on national security concerns, the possible future of absolute principle of non – refoulement and of status of DA’s is explored.

Šiame magistriniame darbe analizuojamos diplomatinės garantijos tarptautinėje teisėje ir užsieniečių išsiuntimas. Vis didėjantis valstybių naudojimasis diplomatinėmis garantijomis paskatino ištirti šio instrumento teisinį statusą bei veikimą, ypatingą dėmesį teikiant užsieniečių išsiuntimo atvejams. Analizuojant diplomatinių garantijų normatyvinį pagrindą ir teismų praktiką susijusią su reikalavimais garantijoms, identifikuotos teisinės problemos užkertančios kelią pripažinti diplomatines garantijas veiksminga apsaugos priemone. Dėl to, pirmojoje Magistrinio baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisiniai sunkumai susiję su diplomatinių garantijų teisine prigimtimi bei jų tikslu. Antrojoje dalyje nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių teismo, tarptautinių žmogaus teisių komitetų bei nacionalinių teismų teisinė praktika ir pateikiama išsami šių teismų požiūrio į diplomatines garantijas analizė vertinant nustatytus reikalavimus diplomatinėms garantijoms. Paskutinėje trečiojoje dalyje pateikiamos absoliutaus neišsiuntimo principo (non-refoulement) bei diplomatinių garantijų galimo statuso įtvirtinimo ateities perspektyvos, atsižvelgiant į valstybių nerimą dėl nacionalinio saugumo.