Saugomų teritorijų valdymo institucijų ir visuomenės konfliktų priežastys ir jų analizė
Bezarienė, Snaiguolė |
Vaišnoras, Alfonsas | Recenzentas / Rewiewer |
Bakas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mierauskas, Pranas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Motiekaitytė, Vida | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaišnoras, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lazdinis, Imantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaičiūnas, Valdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Saugomos teritorijos - gražiausios ir rekreaciniu požiūriu patraukliausios Lietuvos vietovės, skirtos gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, kurios užima 998 tūkst. ha ir tai sudaro 15,6 proc. šalies teritorijos. Didžiojoje jų dalyje gyvena žmonės, vykdoma ūkinė veikla. Žmogaus gyvenimas saugomose teritorijose kuria valdymo sistemą, kuri įtraukia visas socialines visuomenės grupes. Kiekviena suinteresuotoji grupė turi skirtingus ketinimus ir poreikius saugomų teritorijų atžvilgiu. Tai sukelia daug sunkumų bandant pasiekti bendrus valdymo sprendimus. Spartus naujų saugomų teritorijų steigimas sutapo su nevykusia žemės reforma, sparčia statybos plėtra, naujų rekreacinių statinių paklausa. Todėl saugomose teritorijose buvo pasirinktas griežtai reglamentuotas žemės naudojimas, statybų plėtros ribojimai, ūkio vystymo galimybės. Tai sukėlė didelį nepasitenkinimą ir visą eilę konfliktų, kurie gerokai pakenkė saugomų teritorijų prestižui. Šiame darbe keliama hipotezė kad Lietuvos saugomų teritorijų sistema buvo ir yra kuriama reikiamai juridiškai ir metodiškai nepasiruošus, mažai įtraukiant kitas valstybės valdymo ir savivaldos institucijas (išskyrus Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas) ir visuomenę, todėl pastarąjį penkerių metų (2004-2009) laikotarpį kylą daug konfliktų tarp saugomų teritorijų valdymo institucijų ir visuomenės, kurių „gesinimui“ ir problemų sprendimui sunaudojama santykinai didelė institucijų planuojamo darbo dalis. Šiame magistro darbe apžvelgiami saugomų teritorijų sistemoje vykstantys konfliktai, įvardijamos jų priežastys, kurios sietinos tiek su mažu tarpinstituciniu bendravimu, kitų valstybės valdymo ir savivaldos institucijų nedalyvavimu (kartais ir priešišku nusistatymu) kuriant saugomų teritorijų sistemą, tiek su šios sistemos santykiniu izoliuotumu, specialistų kompetencijos trūkumu viešųjų ryšių srityje, tiek su mažu visuomenės aktyvumu ir atskirų individų privačių interesų sureikšminimu. Daromos išvados, kad ST institucijų konfliktai - ne tik sisteminė problema. Konfliktai ST priklauso ir nuo kitų faktorių - kolektyvo ir ypač vadovo teorinio ir praktinio pasirengimo valdyti konfliktus, ryšių tarp ST direkcijų ir savivaldybių bei apskričių administracijų, ST ryšių su vietos bendruomenėmis, aktyvia visuomenės švietimo veikla. Įtakos turi ir kiekvieno parko teritorijos geografinė situacija – rekreacinių resursų gausa, teritorijos rekreacinis patrauklumas, atstumai nuo didžiųjų miestų, žemės kaina ir t.t. Vienas iš svarbiausių pertvarkų sprendžiant konfliktus ST, turi būti politiniame lygmenyje – kol kas šalyje nėra vieningos ilgalaikės politikos saugomų teritorijų vystymo ir administravimo klausimais. Daugelyje ST konfliktai pasiekę didelę įtampą ir jų nesprendžiant labai stipriai smuks valstybinių parkų įvaizdis ir toliau blogės santykiai su savivaldos institucijomis ir vietos gyventojais.
To begin with, protected areas are the most beautiful and from a recreational standpoint most attractive parts of Lithuania. They occupy a territory of 998 thou ha, which amounts to 15,6% of Lithuania‘s terrain. Most parts of protected areas are populated, and agricultural activity is taking place. Human presence in protected areas creates an administrative regime, which by itself involves every distinct social group. Each concerned party is carrying different intentions and needs towards protected areas. This creates a number of difficulties, when trying to reach a consensus administrative model in Lithuania‘s protected areas. Rapid establishment of new protected areas coincided with a failed land reform, fast expansion of construction segment, as well as increased demand for new recreational facilities. Therefore the use of land is very strictly regulated, which restricts opportunities for construction expansion, and economy development in protected areas. To continue, the above mentioned restrictions resulted in echoed discontent among concerned parties, and spurred a number of conflicts, all of which harmed the prestige of protected areas. In this academic paper the following hypothesis is raised: A number of conflicts during the period 2004-2009 between state service for protected areas and other concerned parties were caused by the creation of Lithuania‘s protected areas system without proper legal and methodical preparation, and remote involvment of other state administrative or autonomy agencies (excluding the ministry of Environment and its subordinate agencies). Ruling of these conflicts is consuming a significant part of the state service for protected areas daily routine. The conflicts occuring inside the system of protected areas, and reasons behind them are identified in this academic paper: - non-existent cooperation between agencies in creating the system of protected areas; - abscence of participation of other state service and autonomy agencies in creating the system of protected areas; - relative isolation of the system; - lack of competent public relations professionals; - little society involvement and interest; - prioritizing interests of certain private individuals. The following conclusions are drawn in this academic paper: the conflicts concerning protected areas are not a sole systematic problem. They are caused by a number of other factors – management and personnel theoretical and practical expertise within state service agencies, links between state service for protected areas management and country administrative organs, communication with local communities, proactive community educational activities, geographic situation of the area – abundance of recreational resources, teritorry attractiveness, proximity to larger cities, land price, etc. One of the most important reforms in solving conflicted concerning protected areas must be carried out in political level – as of this moment there is no unified long term oriented policy for protected areas development and administrative issues. If these problems will continue to be properly unsolved, the public image of protected areas will continue to worsen, as well as relations with local communities and autonomy agencies.