Švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose

Kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas - esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Tuo tikslu Lietuvoje yra reformuojama švietimo sistema. Tačiau šiuo metu švietimas – viena problematiškiausių sričių Lietuvoje, jis kelia daug socialinių problemų, neaiškūs švietimo reformos tikslai, reforma vykdoma neturint moksliškai pagrįstos švietimo strategijos. Atlikto tyrimo duomenys padėjo išsiaiškinti, koks bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių tėvų požiūris į įvykdytas ir tebevykdomas švietimo reformas, leido suvokti, kokios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose, išryškino silpnąsias ir stipriąsias reformų vykdymo puses. Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Ukmergės A.Smetonos gimnazijos) narių (mokyklų vadovų, pedagogų, mokinių tėvų) požiūrį į švietimo reformas, įvertinti jų pasekmes bei parengti tyrimų rezultatais pagrįstas rekomendacijas. Tyrimas atliktas tikslinėmis imtimis: gimnazijų mokytojai, vadovai ir mokinių tėvai. Generalinė aibė: 73 mokytojai, 11 vadovų ir 66 mokinių tėvai. Iš viso - 150 respondentų. Jiems buvo pateikti 108 klausimai. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad skaudžiausios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose - mokyklų profiliavimas, nepatvirtinta ilgalaikė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reforma, abejotina mokyklų tinklo optimizavimo nauda, neišspręsta Gimnazijos koncepcija, mokinio krepšelio metodika turi daug trūkumų, formalizuojamas audito įgyvendinimo procesas, brandos egzaminų programos menkai suderintos su ugdymo turiniu. Nustatytos teigiamos švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose: atskirais aspektais pagerėjo teikiamo išsilavinimo kokybė, sukurta Lietuvos švietimo informacinės sistemos informavimo posistemė, pagerėjo mokyklų turimų kompiuterių kokybė, atsirado dešimtmetės pagrindinės ir jaunimo mokyklos, gimnazijos, tarptautinio bakalaureato klasės, kolegijos, privačios mokyklos, įvesti nauji arba išplėtoti modernūs mokymo dalykai, numatytos bendriausios ugdymo individualizavimo galimybės, tobulinama mokytojų atestacija, dalyvaujama ES švietimo programose. Tyrimo metu išryškėjo, jog būtina taikyti naujus efektyvius švietimo valdymo būdus, perskirstant valdymo galias ir atsakomybes, tobulinti Švietimo strateginio valdymo suderinamumą.

Results of the Educational Reform in Secondary Schools A quality and universally available education is an essential assumption of a general welfare of the society. For this reason educational system in Lithuani a is under reform. Unfortunately, education now is one of the most problematic spheres in Lithuania as it causes a lot of social problems. Moreover, the aims of the education reform are not clear and the reform is being pursued without having a scientifically based education strategy. Findings of an accomplished research have helped me to find out what secondary school leaders, teachers and parents‘ attitude towards the education reforms is. They have also allowed me to understand what outcomes of the education reform. The aim of the research is to analyse secondary schools (Vilnius Zverynas gymnasium and Ukmerge Antano Smetonos gymnasium) members‘ (leaders, teachers and parents‘) attitude towards education reforms, to evaluate their consequences and to prepare recommendations based on the research findings for the personnel of a strategic planning and analysis division of Ministry of Science and Education. The research was done with certain groups of respondents: gymnasium teachers, leaders and pupils‘ parents. A general set is 73 teachers, 11 leaders and 66 pupils‘ parents, in total 150 respondents. They were asked 108 questions. Results of the research. The research has showed that the most painful consequences of the education reform at general secondary schools are a profile education , a still not approved permanent financial reform of secondary schools, a doubtful benefit of school network optimisation, an undecided Gymnasium concept. Besides, the methods of pupils‘ basket have lots of drawbacks,the process of the audit implementation is formalized and exam programmes are not properly matched with the content of the education. Positive consequences of the education reform at secondary schools have been assessed: the quality of education in certain aspects has improved, information subsystem of the information system of Lithuanian education has been created, the quality of computers at schools has improved, a ten-year basic schools and youth schools, gymnasiums, colleges and private schools have appeared, new modern school subjects have been introduced, common possibilities of individualization of the education have been planned, the system for assessing the competences and competence development of pedagogues is improved and, finally, participation in EU educational programmes. During research it has come out that it is necessary to implement methods of quality management while redistributing management forces and responsibilities and to improve compatibility of strategic management.