Options
Sveikatos priežiūros paslaugų verslo integracija elektroninės sveikatos sistemoje
Morkūnienė, Milda |
Nikolajevas, Martynas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Petrauskas, Rimantas Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dzemydienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šertvytis, Robertas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Norvaišas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Skaržauskienė, Aelita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sušinskas, Jurgis | Recenzentas / Rewiewer |
E. sveikatos paslaugos, kurios padeda efektyviau organizuoti ir vykdyti sveikatos priežiūrą ir tenkina ne tik gyventojų, pacientų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, administracijos poreikius, ne visose sveikatinimo įstaigose diegiamos vienodai. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas universitetinėms klinikoms ir kitoms didžiosioms valstybinėms poliklinikoms, o mažesnių įstaigų, ypač privačių, atžvilgiu pastebima diskriminacija. Kita vertus, galbūt pačios įstaigos nėra suinteresuotos diegti e. sveikatos paslaugas ir galimybes. Todėl keliama tyrimo problema – kokią vietą elektroninės sveikatos sistemoje užima privačios sveikatos priežiūros įstaigos ir kokie yra šių įstaigų poreikiai elektroninės sveikatos atžvilgiu. Tyrimo objektas yra Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų integracija į elektroninės sveikatos sistemą. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų integraciją į elektroninės sveikatos sistemą bei ištirti elektroninės sveikatos svarbą ir įgyvendinimo lygį Lietuvos privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti elektroninės sveikatos sistemos raidą ir plėtros tendencijas pasaulyje. 2. Apžvelgti Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos raidą, įvertinti dabartinę būklę ir ją lemiančius veiksnius. 3. Įvertinti Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų integracijos į elektroninės sveikatos sistemą problemas ir galimybes. 4. Ištirti ir įvertinti elektroninės sveikatos svarbą ir įgyvendinimo lygį Lietuvos privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, statistinių rodiklių lyginamoji analizė, anketinė apklausa. Išvados. Atliktas tyrimas parodė, kad privačių sveikatos priežiūros įstaigų, ypač tų, kurios nėra sudariusios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, integracija į e. sveikatos sistemą yra komplikuojama. Atliktos anketinės apklausos rezultatai rodo, kad nors nemažai privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovų net nėra girdėję apie e. sveikatą, jos paslaugų ir galimybių poreikis ir svarba šiose įtaigose yra dideli. Nors kai kuriomis e. sveikatos paslaugomis ir galimybėmis tirtose sveikatos priežiūros įstaigose šiuo metu jau yra naudojamasi, vis dėlto naudojimosi lygis yra gana žemas. Atliktas tyrimas parodė, kad e. sveikatos paslaugos ir galimybės daugiausiai naudojamos ir reikalingos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, mažiausiai – odontologijos įstaigose. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados, literatūros sąrašas, anotacijos ir santraukos lietuvių ir anglų kalbomis. Darbą apima 70 puslapių, 1 lentelė, 16 paveikslų. Pateikiamas 1 priedas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 67 šaltiniai.
E-health services help better organize and carry out health care and are useful not only for the patients, but also for the health care professionals, health care providers and managers. However, not in all health care institutions e-health is implemented in the same way and level. In Lithuania all the efforts to implement e-health are focused mainly on the university clinics and other large public clinics, and smaller institutions, especially private, are being discriminated. On the other hand, might be that the institutions themselves are not interested in implementation of e-health services and opportunities. Therefore a problem raises – what place has the private health care in the e-health system and what are the needs of the private health care institutions for the e-health. The object of the research is the integration of Lithuanian private health care institutions into the e-health system. The main objective of the research is to assess the integration of Lithuanian private health care institutions into the e-health system and to investigate the level of the e-health implementation in Lithuanian private health care institutions. The tasks of the research: 1. To evaluate the development and trends of e-health in the world. 2. To review the Lithuanian electronic health system development, to assess the current status and its determinants. 3. To evaluate the challenges and opportunities of the integration of Lithuanian private health care institutions into the e-health system. 4. To investigate and evaluate the importance of e-health and the level of e-heath implementation in Lithuanian private health care institutions. Research methods are the analysis of the scientific literature and statistical data, the survey. Conclusion. The research showed that the integration into the e-health system for private health care institutions, especially those which have not concluded agreements with regional health insurance funds, is complicated. The survey results show that although a number of private health care representatives have not even heard the term of e-health they successfully use e-health services in their work. Although some of the e-health services are now being used, however, the level of the e-health implementation is relatively low. The research showed that e-health services mostly are used and needed by primary health care facilities, least – by dental offices. The structure of the work. Master thesis consists of introduction, three parts, conclusions, references, abstracts and summaries in Lithuanian and English languages. The work includes 70 pages, 1 table, 16 figures and 1 annex. The list of the literature consists of 67 sources.