Legal definition of a ‘Member State’ in assessing the restrictions and ensuring the effectiveness of the Internal market
Česnulevičiutė, Vaida | Recenzentas / Rewiewer |
Adomavičius, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
This Master thesis focuses on the re-interpretation process of a ‘Member State’ notion in the European Union internal market law. According to the increasing case law of the Court of Justice of the European Union on a matter, the meaning of ‘Member State’ is rather substantial and not limited by the institutional scheme of public authority in different States. The need to ensure the effectiveness of the internal market, in attaining the aims and goals of free market economy and legal regulation, encouraged the Court to establish and maintain functional approach. The Court has been active in the use of functional approach in assessing restrictions of free market. The functional approach allowed the Court 1) to attribute certain restrictions to the Member States responsibility, despite the legal form of the entities who were acting; 2) to move from the explicit wording of the Treaties towards broader way of defining the ‘Member State’ and, as a consequence, broader application of internal market rules. The author in this paper argues that the functional approach is of a practical significance in attaining the purposes of the internal market and defining the ‘Member State’ notion. According to the functional approach, the domestic scheme of public authority and even the traditional way on the public/private divide of law are irrelevant. Since the approach introduce the series of elements, which are of functional nature and maintained to identify the real nature and effect of the restrictions, imposed by different entities. The obstacles and restrictions of free market, which may escape the explicit wording of the Treaty provisions, might be caught, if an entity or the restriction by its nature, are functionally attributable to the “Member States’ notion. The legal definition of a ‘Member State’ must be understood in a broad manner. It’s pointed that the reality is that the effective functioning of the Internal market, primarily, depends on the behavior of ‘Member States’, while the practice shows that the level of a political will of the States on European integration is still variable. Functional definition of a ‘Member State’ prevents States from acting through the private entities.
Cette thèse se concentre principalement sur le processus de réinterprétation de la notion d'un «État membre» dans le droit de l'Union sur le marché intérieur européen. Conformément à la loi croissant de cas de la Cour de Justice de l’Union européenne sur une question, la notion d’«État membre » est assez importante et non limitée par le système institutionnel de l'autorité publique dans les différents États. La nécessité d'assurer l'efficacité du marché intérieur, dans la réalisation des buts et objectifs de l'économie de marché et la réglementation juridique, encourage la Cour à établir et à maintenir une approche fonctionnelle. La Cour a été active dans l'utilisation de l'approche fonctionnelle dans l'évaluation des restrictions de marché libre. L'approche fonctionnelle a permis à la Cour 1) d'attribuer certaines restrictions à la responsabilité des États membres, en dépit de la forme juridique des entités qui agissaient; 2) de déplacer le libellé explicite des traités vers une définition plus large d’un « État membre» et, en conséquence, une plus large application des règles du marché intérieur. L’auteur de cet article soutient que l'approche fonctionnelle est d'une importance pratique dans la réalisation des objectifs du marché intérieur et joue également un rôle prépondérant dans la définition de la notion d’un «État membre ». Selon l'approche fonctionnelle du système interne de l'autorité publique, l’approche traditionnelle sur le clivage public/privé du droit ne sont pas pertinents. Puisque l'approche d’introduire la série d'éléments qui sont de nature fonctionnelle et maintenu à identifier la nature et l'effet réel des restrictions, imposées par différentes entités. Les obstacles et les restrictions du marché libre, qui peuvent échapper à la formulation explicite des dispositions du traité, pourraient être pris, si une entité ou la restriction de par sa nature, sont fonctionnellement attribuable à la notion des «États membres ». La définition juridique d’un « État membre», selon les arguments affichés dans cette thèse, pourrait être comprise dans un sens large. La thèse de master se concentre, en particulier, sur l’analyse de l'impact de l'approche fonctionnelle sur un élargissement de la notion. Il a fait valoir que l'appréciation des restrictions aux libertés fondamentales et des règles de la concurrence ne doit pas être limitée par l'approche institutionnelle ou le libellé explicite du traité. De plus, la réalité est que le fonctionnement efficace du marché intérieur dépend principalement du comportement des «États membres», tandis que la pratique montre que le niveau de la volonté politique des États en matière d'intégration européenne est encore variable.
Šiame darbe dėmesys koncentruojamas į teisinį apibrėžimą ‘Valstybė narė’ ir apibrėžimo raidą Europos Sąjungos vidaus rinkos teisės kontekste. Pažymima, kad ‘valstybės narės’ apibrėžimas Teisingumo Teismo praktikoje formuluojamas remiantis tam tikrais sąvokos turinio elementais, nepaisant to, kaip sąvoka galėtų būti suprantama remiantis instituciniu požiūriu ar nacionalinėje teisėje. Siekis sukurti ir plėtoti efektyvią vidaus rinką ir pasiekti Sąjungos tikslus ir prioritetus nulėmė funkcinio požiūrio taikymą, aiškinant ‘valstybės narės’ sąvoką. Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas vidaus rinkos apribojimus, funkcionalizmo teorijos dėka sąvoką aiškina plečiamai. Šios teorijos pagrindiniai laimėjimai: 1) kad į valstybės narės sąvoką patenka įvairūs subjektai nepaisant jų teisinės formos ar aplinkybės, kad jie formaliai nepriklauso valstybės institucinei sąrangai; 2) platesnė valstybės narės sąvoka sukuria prielaidas platesniam vidaus rinkos normų taikymui ir jų veikimui tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, nepaisant tam tikrais atvejais ribotos Sutarčių nuostatų formuluotės. Praktinė funkcinio požiūrio reikšmė pasižymi platesniu vidaus rinkos taisyklių ir normų taikymu, tokiu būdu užtikrinant, kad vidaus rinkoje draudžiami visi apribojimai, kurie pagal savo tikslą priešingi vidaus rinkos uždaviniams. Funkcinio požiūrio dėka Teisingumo Teismas sukūrė eilę požymių, kuriais remiantis atitinkami subjektai kvalifikuojami kaip patenkantis į valstybės narės sąvokos apimtis, o nacionalinėje teisėje egzistuojantis viešosios-privačiosios kategorijų skirstymas netenka savo aktualumo. Be to, pažymima, kad Sutarčių straipsniai gali būti eksplicitiškai adresuojami tik valstybei narei. Tuo tarpu, funkcinis požiūris, leidžia taikyti minėtas nuostatas ir kitų subjektų atžvilgiu, jeigu jų taikomi apribojimai, iš esmės prieštarauja vidaus rinkos teisei, o tokių subjektų veikla (funkcijos) pripažįstama kaip artima valstybės funkcijoms. Pažymima, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejai, kuomet valstybės narės, vedamos nacionalinių politinių ar ekonominių tikslų bei siekdamos išvengti atsakomybės, rinką ribojančias priemones taiko paslėptai - kitų, privačių ar valstybės institucinei sąrangai nepriklausančių, subjektų pagalba. Todėl kaip teigiama šiame darbe, būtent funkcinis požiūris į valstybės narės apibrėžimą leidžia sąvoką aiškinti plačiau, efektyviau taikyti Sutarčių nuostatas, vertinant vidaus rinką ribojančias priemones, bei užtikrinti vidaus rinkos efektyvumą.