Demaskavimo („švilpuko pūtimo“) reiškinys Lietuvos organizacijose bei jo sklaidos problemos

Viešojo administravimo baigiamojo darbo tema aktuali todėl, kad vis dažniau susiduriame su neetiško elgesio problema tiek valstybės institucijose, tiek ir privataus sektoriaus organziacijose. Nors viešai yra deklaruojamas elgesio kodeksais bei kitais teisės aktais reglamentuojamas bei reguliuojamas elgesys, praktikoje šie veiksniai neturi pakankamos svarbos bei didelės įtakos. Susiduriame su pasyvumo bei neetiško elgesio dangstymo problema. Iškelta tyrimo problema - kokius veiksnius bei priemones pasitelkti, norint skatinti viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojų nesitaikstymą su neetišku elgesiu, bei kurti jo atskleidimui – „švilpuko pūtimui“ palankią aplinką? Tyrimo objektas – „švilpuko pūtimo“ reiškinys Lietuvos organizacijose bei jo sklaidos problemos. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos piliečių (viešųjų bei privačių organizacijų darbuotojų) požiūrį į „švilpuko pūtimo“ reiškinį, jo realizacijos galimybes ir priemones, kurios padėtų šį reiškinį įdiegti, taip kuriant prevencinę neatsakingo elgesio sistemą. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti septyni uždaviniai. Tyrimo metu atlikta išsami mokslinės litartūros, statistinių duomenų bei sociologinių tyrimų analizė. Gauti rezultatai leidžia patvirtinti darbe išsikeltą hipotezę, jog tinkama terpė „švilpuko pūtimui“ nėra parengta. Nustatyta, jog didelių skirtumų tarp viešojo bei privataus sektoriaus respondentų nuomonių nėra, taigi galima teikti bendras rekomendacijas. Teisės aktus bei elgesio normas reguliuojančius kodeksus sukūrus be išsamios padėties, ypatumų analizės bei pagrindimo jie nėra suprantami ir veiksmingi, o „švilpuko pūtimas“ vis dar asocijuojasi su skundimu. Norint, kad ši sistema veiktų, visų pirma vadovai turi suvokti bei skleisti reikalaujamas vertybes bei elgesio normas. Šie veiskniai išlieka svarbiausi ir skatinant demaskuoti neetišką elgesį. Būtina kurti saugią atmosferą, bei demaskuojančiųjų mobingo prevencijos sistemą. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu apžvelgta verslo etikos samprata, jos institucionalizavimo ypatumai. Antrojoje – išnagrinėta „švilpuko pūtimo“ samprata, su juo susiję problemos bei sunkumai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamas „švilpukų pūtimo“ procesas bei konkretūs žingsniai, diegiant šį reiškinį organizacijoje. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos bei lyginamos viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojų etinės refleksijos bei požiūris į neetiško elegesio demaskavimą. Taip pat aptariami veiksniai, kurie apribotų neetišką elgesį ir prireikus paskatintų „pūsti švilpuką“. Pateikiamos darbo išvados bei rekomendacijos.

Public administration Master’s work is relevant, because corruption and unethical behaviour is becoming frequent sight nowadays, both in public and private sector organizations. Codes of ethics and other norms of behaviour is just theoretical fact, in practice it not working and whistleblowing still have negative meaning in our society. The problem of our investigation is how to create proper environment to whistleblowing phenomenon and what factors and models should be used, to encourage public and private sectors workers to blow the whistle. Object of research – whistleblowing phenomenon and difficulties of it’s spread in Lithuania. Target of our research – To evaluate opinion of Lithuanians about whistleblowing, possibilities of it’s realization and methods how to do that,in this way creating prevention system for unethical behaviour.There are seven goals, that will help to achieve our target. To get the results of investigation analysis of science literature, statistical data and sociological researches was made. The results of this investigation gives us possibility to confirm our hypothesis that there is no proper environment to whistleblowing in Lithuanian organizations. There is no big differencies between public and private sector organizations, so we are able to give common recommendations. To create “good helth” organization first and the most important thing is to investigate real situation. Workers are part of organization and they need to understand values and culture of organization, all requirements need to be reasonable and understandable. According to investigation the most important factors to restrict unethical behaviour are ethical behaviour of leaders, organizational support and ethical cources to workers. Simmilar factors could encourage to blow the whistle - position of leaders against unethical behaviour, organizational support and knowing that they will be safe, there wouln’t be mobbed and will not loose their job. In the first part theoretical analize of business ethics, it‘s conception and ethic‘s institutionalization process is made. Second part contains understanding of whistleblowing phenomenon and problems, related with it. In the third part we looked to whistleblowing implementing process and analized steps, that organization need to take in order to make system work. The last part of master‘s work contain‘s of practical analize and comparison in different ways between public and private sector organizations. In the end of this part conclutions and recomendations that summarizes the results of the study are given.