Paciento teisė į informaciją ir teiktinos informacijos turinio apibrėžtumo problema
Vaičiulienė, Viktorija |
Juškevičius, Jonas | |
Pacientų teisėmis susidomėta tik XX a. pradžioje, tačiau dėl aktualumo ir svarbos, šios teisės per trumpą laiką tapo tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės reguliavimo objektu. Nors pacientų teisės ir pareigos tampa tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių tyrimų objektu, sveikatos priežiūros santykių sparti raida, jų specifika ir svarba lemia būtinumą plėsti pacientų teisių studijas. 2007 m. atliktas pacientų nuomonės tyrimas parodė, kad didelė dalis pacientų yra nepatenkinti jiems suteikiamos informacijos apimtimi. Tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad informacijos apie gydymą (ligos diagnozę, prognozę, gydymo metodus, eigą, galimus rezultatus, pasekmes, riziką) suteikimas yra itin daug problemų keliantis klausimas. Siekiant išsiaiškinti, kodėl vienos iš svarbiausių paciento teisių (teisė į informaciją) įgyvendinimas yra toks problematiškas magistro baigiamojo darbo objektu pasirinkta – paciento teisės į informaciją turinio apibrėžtumo problema. Paminėtina, kad analizuojant pacientui teiktinos informacijos apibrėžtumą darbe nagrinėjami ne tik galiojantys teisės aktai, doktrina ir teismų praktika, siekiant išsamiau aptarti paciento informavimo aspektą tiriamos naujojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto nuostatos. Siekiant visapusiškai išnagrinėti darbo objektą darbe aptarta paciento teisės į informaciją istorija, vystymosi tendencijos, situacija. Magistro baigiamojo darbo antras skyrius skirtas informuoto sutikimo analizei. Teismai, spręsdami tinkamo informavimo klausimą laikosi nuomonės, kad tik visapusiška informacija pagrįstas sutikimas, duotas kompetentingo asmens laisva valia leidžia kalbėti apie teisėtą intervenciją į žmogaus kūną. Išsamiai išanalizavus tarptautinį ir nacionalinį teisinį reglamentavimą buvo prieita prie išvados, kad paciento teisės į informaciją turinys nėra apibrėžtas, nes teisės aktuose yra įtvirtintas nebaigtinis pacientui teiktinos informacijos sąrašas. Įstatymų leidėjas numatydamas, jog informacijos apimtis priklauso nuo kiekvienos situacijos individualumo ir paciento asmeninių savybių, suteikė teismams galimybę nagrinėjant bylas formuoti informacijos turinio apibrėžtumą. Teisminė praktika (nors ir labai negausi) leidžia teigti, kad sprendžiant pacientui suteiktos informacijos turinio klausimą teismai atsižvelgia į įstatymuose įtvirtintos būtinos informacijos kriterijų, faktines bylos aplinkybes, individualias paciento savybes ir tokiu būdu formuoja paciento teisės į informaciją turinio apibrėžtumą.
Patients rights’ became an object of research just at the beginning of twentieth century. Because of the relevance and importance of this right it has become a regulatory object of international and national law. Patients’ rights are analysed by deferent authors, but the rapid development of health care relations, their characteristics and importance form the need to expand the research of the patients’ rights. In 2007 accomplished opinion survey of patients showed that a large proportion of patients are dissatisfied with the amount of information provided to them. Analysis of the findings suggest that information about patients’ treatment (diagnosis of disease, prognosis, treatment methods, course, possible outcomes, consequences, risks) is a very problematical issue. In order to find out why one of the most important patient rights (the right to information) is so problematic in the implementation, the main goal of a Master's is to analyse an indetermination problem of the information provided to a patient. It should be noted that in this paper is analysed not only the existing legislation, doctrine and case law, in order to further a discuss of provided information aspect is disputed the project of a new Patients‘ Rights And Health Damage Compensation law. In order to give full consideration, in this work is represented history, development and the situation of the patient‘s right to information. The second chapter of the Master‘s final work is intended to analyse the main circumstances of informed consent. In courts opinion, only on a comprehensive information based consent given by a competent person freely legitimate an intervention into the human body. Detailed analysis of international and national legal framework have come to the conclusion that the patient's right to information content is not defined in the legislation and is enshrined in a non-exhaustive list of patient information to be provided. The legistrator scheduled, that the content of defined information is depend on the situation, each patient's individuality and personal qualities. In case of this, he gave courts the opportunity to shape the proceedings of the information content. Solving defined information content problem courts take into account the statutory criteria contained in the required information, facts, individual patient's characteristics and in this way form the certainty of the defined information content.