Žmogaus teisės į gyvybę konstitucinės apsaugos problemos

Šiame darbe analizuojama žmogaus teisės į gyvybę koncepcija, konstitucinės apsaugos galimybės, jų teisinis reglamentavimas, atskleidžiama konstitucinės žmogaus teisių apsaugos problematika. Apžvelgiant Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių konstitucines nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos principines idėjas ir Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra siekiama nustatyti žmogaus teisės į gyvybę apsaugos mechanizmą ir jo teisinius pagrindus. Žmogaus teisės yra tokios prigimtinės, universalios vertybės, kurios priklauso kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo lyties, rasės, išpažįstamos religijos, kalbos, odos spalvos ar kitų skirtumų. Tai moralinės visuomenės vertyb��s, kurios įkūnija žmogaus laisvę ir galimybę veikti bei patenkinti savo poreikius. Svarbiausia žmogaus teisė yra teisė į gyvybę ir teisė gyventi. Ši teisė yra pagrindas formuojantis žmogaus socialiniam vertingumui, orumui ir laisvei, todėl negali egzistuoti jokia teisinė norma leidžianti pažeisti ar apriboti šią teisę. Todėl tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, įtvirtinantys valstybės pareigą saugoti ir ginti šią pagrindinę žmogaus teisę, pabrėžia žmogaus vertingumą, jo orumo ir prasmingos egzistencijos esmę. Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau Konstitucija), reglamentuodama žmogaus teisių ir laisvių katalogą, visiems ir kiekvienam garantuoja prigimtines žmogaus teises. Tai atspindi fundamentalų Konstitucijos tikslą – kurti stabilią ir demokratišką konstitucinę tvarką. Žmogaus teisė į gyvybę yra įtvirtinta šio katalogo pirmuoju punktu, taip siekiama pabrėžti šios teisės svarbą ir reikšmingumą, akcentuojamas valstybės įsipareigojimas gerbti ir saugoti žmogaus teisę gyventi. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau Konvencija) yra tarptautinė sutartis, kuri reikalauja tokios žmogaus teisių apsaugos, kokia yra būtina, siekiant efektyviai apsaugoti žmogaus teisę į gyvybę ir numatyti aplinkybes, kuriom esant kyla didelė grėsmė žmogaus teisės į gyvybę sutrikdymui. Ji nustato tą minimumą, atskaitos tašką, nuo kurio plėtojamos kitos žmogaus teisės ir kurios sudaro tarptautinės bendruomenės pripažįstamas vertybes. Todėl žmogaus saugumas ir siekis apsaugoti žmogaus teisę į gyvybę turi būti pagrindiniai prioritetai valstybės veikloje ir nusikaltimų prevencijoje tarptautiniu lygmeniu. Mirties bausmė yra suprantama kaip gyvybės atėmimas žmogui valstybės vardu visuomenės labui, tai aukščiausioji valstybės kriminalinė sankcija, turinti neigiamą poveikį visuomenei, nes ja yra pažeidžiama prigimtinė žmogaus teisė gyventi. Mirties bausmės panaikinimas Europoje (remiantis Konvencijos nuostatomis) tampa suprantama kaip visuotinai pripažįstama norma, kuri įtvirtina valstybės poreikį imtis visų teisėtų ir veiksmingų prevencinių priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas žmogaus ir visuomenės saugumas, įtvirtintas teisingumas ir būtų apgintas valstybės viešasis interesas. Todėl Konvencija yra suprantama kaip siekis rasti balansą ir pusiausvyrą tarp visuomenės teisių bei interesų ir visuomeninio poreikio apsaugoti žmogaus teises. Laisvesnis asmenų judėjimas ir didėjantis nusikalstamumas, įgaunantis tarptautinį pobūdį ir kelia rūpestį tautoms užtikrinti visuomenės gerovę, identifikuojant ir nubaudžiant nusikaltėlius bei vykdant teisingumą. Todėl žmogaus saugumas ir siekis apsaugoti žmogaus teisę į gyvybę turi būti pagrindiniai prioritetai valstybės veikloje ir nusikaltimų prevencijoje. Lietuvos valstybė pripažindama ir ratifikuodama tarptautinius teisės principus ir normas, jas taiko reguliuodama visuomeninius piliečių santykius, šalies gyvenimą. Analizuojant aborto ir eutanazijos reiškinius, turime panagrinėti abi „medalio“ puses: viena vertus, yra žmogaus pasirinkimo ir apsisprendimo laisvė, kita vertus, yra žmogaus gyvybė ir teisė gyventi. Todėl apsisprendimas numirti ar pageidavimas atlikti abortą, turi būti teisingai pasverti, mat šių veiksmų pasėkoje yra nužudoma gyvybė, sunaikinama žmogaus teisė gyventi. Lietuvos ir užsienio valstybių konstitucijose bei Konvencijoje nėra tiesiogiai įtvirtinama negimusio žmogaus teisių apsauga. Mat Konvencijoje paliekama lanksti ir atvira galimybė nacionaliniam įstatymų leidėjui apibrėžti, kada prasideda gyvenimas ir nuo kokio momento yra ginama žmogaus teisė gyventi. Paprastai valstybės siekia apsaugoti motiną, kuri nešioja savyje gyvybę, tuo tarpu užsimezgusios gyvybės teisių apsauga yra interpretuojama ir ginama tik per motiną ir jos teises. Nei nacionaliniame, nei tarptautiniame lygmenyje (Konvencijoje) nėra reglamentuojamos eutanazijos atlikimo galimybės ir teisiniai pagrindai (išskyrus Didžiąją Britaniją). Tačiau Europos žmogaus teisių teismas interpretuodamas Konvencijos 2 straipsnio nuostatas, patikslina, kad išsaugoti žmogaus teisę į gyvybę, reiškia išsaugoti visas kitas teises ir laisves, todėl šis straipsnis savyje netalpina žmogaus teisės į mirtį, nes svarbiausia yra žmogaus gyvybė ir siekis ją apsaugoti. Taip reglamentuojant tik pagrindinius konvencinius principus, Europos Bendrija palieka teisę nacionaliniam įstatymų leidėjui, pagal šalies kultūrą ir tradicijas įtvirtinti žmogaus teisės į mirti teisinius pagrindus. Darytina išvada, kad žmogaus teisė į gyvybė yra visuotinė, absoliuti ir neatimama prigimtinė žmogaus teisė, kuri tampa pagrindiniu valstybės politikos ir veiklos orientyru, todėl būtina efektyviai siekti apsaugoti šią žmogaus konstitucinę teisę, tobulinti žmogaus teisių apsaugos sistemą, šviesti visuomenę žmogaus teisių apsaugos srityje ir kurti taikią, demokratišką aplinką.

This work deals with an interpretations of what is the human right’ to life and what kind of protection should be provide in order to guarantee everyone rights to life, his dignity and human value. This study analyses the interpretations of Constitutional law of Lithuanian and other foreign states, of the European Convention of Human Rights, the jurisdiction of the European Court of Human Rights and the Constitutional court of the Lithuania. Human rights are the basis value of democratic society and should be protected by law, because it belong for everyone independent of race, language, religion and others internals. The right to life is most fundamental human rights, which indicate the human value, liberty, dignity and the purpose of his existence. Therefore national and international law provide that no one shall be deprived of his life or be derogated from even in times of war. Constitution of Lithuanian is the most important act in the state, which present the list of human rights, where firstly is produced the basic human right – the right to life. The main goal of Constitutions is to create the stabile and democratic environment and constitutional order, which provides and guarantees protection for rights of everyone. The European Convention of Human Rights is the international law, which impose a duty on states to protect life for everyone and no one shall be deprived of his life intentionally or be subjected to torture, inhuman degrading treatment or punishment. Thus Convention provides standards of protection human rights as basics values in the international society and it becomes an international instrument for the protection of individual human. Death penalty is the state punishment, which has negative aspects in the society because of the violation of human right to life and his value and it develops disrespect to human rights and liberty. State which provides protection of human right to life and respect to human dignity should not have this punishment in it criminal system, because of fact, that by this action the human will die and thus it violent his right to life. In the Europe this death penalty has been abolished (with reference to ideas of the Convention); it provides the international significant to protect human life from each inhuman or degrading treatment. Furthermore, in the whole of the Convention is a search for a balance between the demands of the general interest of the community and the requirements of the protection of the individual’s fundamental rights. As movement about the world becomes easier and crime takes on a larger international dimension, it is increasingly in the interest of all nations that suspected offenders who flee abroad should be brought to justice. Conversely, the establishment of safe havens for fugitives would not only result in danger for the State obliged to harbour the protected person but also tend to undermine the foundations of extradition. These considerations must also be included among the factors to be taken into account in the interpretation and application of the notions of inhuman and degrading treatment or punishment in extradition cases. The State of Lithuania engages to regulate the social and political life by this the conventional and international ideas. Abortion and euthanasia have two aspects – on the one hand there are human right to decide (to have the child or not, to die or to wait while death becomes to you) and on other hand there are the human right to life and to have possibility to live. So decision to die or to do abortion should be strictly weighed up with all arguments, because by these actions human life has been terminated. There are no law, which provide protection of human fetus, but the European Court of Human Rights decided, that the unborn child is not regarded as a “person” directly protected by Article 2 of the Convention and that if the unborn do have a “right” to “life”, it is implicitly limited by the mother’s rights and interests. This approach is found in the law of Lithuania and other countries. There are determined the juridical concepts of abortion and mother rights but nor the human fetus right to life. Human right to die is not defined in the international or domestic law (except The Great Britain). The European Court of Human Rights modified that Article 2 of the Convention not consist the human right to die. So the Convention gives wide area of interpretation and regulation of this right in domestic law. In the conclusion, the human right to life is most basic and fundamental right and main worry of the democratic society. It should be protected by high level of constitutional measure and in order to seek effective results in protection of human right to life we also should more educate and train thinking of the society in the area of the protection of human rights. The system of protection of human rights should be strictly balance and developed in order to guarantee peace and stabile democratic environment.