Kokybės vadybos metodų taikymas viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklos gerinime
Matelienė, Irena |
Lakis, Juozas | Recenzentas / Rewiewer |
Staškevičius, Juozapas Audvilas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Puškorius, Stasys | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Aleksandravičiūtė, Birutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kaziliūnas, Adolfas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lakis, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viešojo sektoriaus kultūros įstaigos pastarąjį dešimtmetį tapo aktyvios kultūros produktų rinkos dalimi. Juntama konkurencija su privačiu sektoriumi skatina didinti veiklos efektyvumą. Aktuali tampa kultūros sektoriaus modernizavimo, tinklo optimizavimo tema. Įstaigų vadovai kelia darbuotojams aukštesnius kokybės tikslus nepaisant to, jog valstybės lėšų kultūros sektoriui skiriama nepakankamai. Lietuvos kultūros sektoriaus institucijų vadybos procesai, vertinant iš visuotinės kokybės vadybos pozicijų, tebėra tradiciniai – trūksta orientacijos į galutinį vartotoją, išlieka nepagrįstai dideli ir produkcijos kokybei neadekvatūs įstaigų administravimo kaštai, neaiškūs tikslai, atliekamos funkcijos neapibrėžtos kokybės kriterijais. Kultūros įstaigos turi motyvacijos valdyti veiklos kokybę, tačiau joms trūksta žinių, metodinių gairių. Plačiai nagrinėjama kultūros produkto kokybės (meninės vertės) tema, bet kultūros įstaigų valdymo klausimais tebėra mažai tyrinėti. Nepavyko rasti įrodymų apie kokybės vadybos metodų taikymo inicaityvas Lietuvos viešojo sektoriaus kultūros įstaigose. Šio darbo tikslas atskleisti kokybės vadybos metodų taikymo galimybes ir poreikį siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą. Iškeltos dvi susijusios hipotezės, jog viešojo sektoriaus kultūros įstaigų vadyba vadovaujasi kokybės vadybos principais, metodais, priemonėmis (1), o kokybės vadybos metodai gali būti taikomi siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą (2). Empiriniu tyrimu siekiama išnagrinėti kultūros centrų valdymo procesų kokybės sąlygas. Tyrimo baze pasirinktos penkios Utenos apskrities valstybinės kultūros įstaigos, turinčios kultūros centro statusą. Įstaigų statusas nurodo į vienodas veiklos funkcijas, organizacinę struktūrą, finansavimo šaltinius, personalo valdymo nuostatas ir leidžia generalizuoti gautą empirinę medžiagą. Po teorinės medžiagos analizės ir empirinio Utenos apskirties kultūros centrų tyrimo iš dalies patvirtinta pirmoji šio darbo hipotezė, jog viešojo sektoriaus kultūros įstaigų vadyba vadovaujasi kokybės vadybos principais (pateikiamos išvados), metodais ir patvirtinta antroji hipotezė, jog kokybės vadybos metodai gali būti taikomi siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą (pateikiamos rekomendacijos). Tyrimas atskleidė Utenos apskrities kultūros centrų stiprybių / galimybių ir rezultatų diferencijaciją. Kokybės metodų ir priemonių taikymo patirtis menka – nenaudojami jokie kokybės vadybos modeliai, valdymo procesai stokoja metodiškumo, pasigendama sisteminio požiūrio į vadybą, todėl valdymo procesų kokybė nepastovi, o skirtingos įstaigų valdymo sritys vystomos netolygiai. Kultūros įstaigoms rekomenduojama išbandyti Bendrojo vertinimo modelį, kuris nukreipia į esminių valdymo sričių savianalizę. Sekantis žingsnis galėtų būti procesinio požiūrio diegimas, kurio eigoje kultūros įstaigos išbandytų ir kitas kokybės vadybos priemones.
Public sector cultural institutions became active members of the cultural production market in the last decade. The competition they experience with the private sector prompts them to improve efficiency. As such, the issue of the sector‘s modernization and network optimization become topical. In view of the inadequate resourses state management has at its disposal, this sets high quality objectives to their staff. From the viewpoint of Quality Management the way in which cultural institutions are currently managed, appears traditional in the sense that there is still lack of customer focus, unreasonable demand on administration assets, uncertain objectives, goals and criteria to assess them. Cultural institutions are highly motivated to operate the quality of their main activities, but they need theoretical and methodical support. There are many publications dealing with the quality of cultural productions as far as the artistic value is concerned. However, governance issues seem to be uncommon to examine. An extensive search showed that there are today no public reports on initiatives to apply the Quality Management approach to public sector cultural institutions in Lithuania. So, the main aim of this work is to demonstrate the possibility to apply the Quality Management approach to public sector institutions in order to improve their activities. With reference to the findings of this work, public sector cultural institutions are encouraged to apply the Common Assessment Framework, the process viewing and mapping approaches commonly used various quality management tools.