Viešojo ir privataus sektorių partnerystė užtikrinant kibernetinį saugumą Lietuvoje

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo užtikrinant kibernetinį saugumą situacija ir plėtros galimybes Lietuvoje. Darbe išanalizuotos ir įvertintos klasikinio viešojo ir privataus sektorių formos bei metodai, valdymo būdai, tokios partnerystės skirtumai kibernetinio saugumo srityje, galimos jau egzistuojančios apraiškos Lietuvoje bei pateikti pasiūlymai dėl bendradarbiavimo apibrėžimo. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu analizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, bendradarbiavimo formos ir įgyvendinimo būdai, taip pat nagrinėjami esminiai skirtumai tokios partnerystės atsiradimo kibernetinio saugumo užtikrinimo apimtyje. Antroje dalyje analizuojamos užsienio šalių praktikos įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje per kibernetinio saugumo strategijos prizmę. Pateikiami partnerystės apraiškų pavyzdžiai Lietuvoje ir Europoje, apibendrinti duomenys bei pateikiamos pagrindinės prielaidos tokios partnerystės vystymuisi. Trečioje dalyje atliekama kibernetinio saugumo srityje dirbančių ekspertų apklausa siekiant išsiaiškinti dabar egzistuojančias partnerystės apraiškas Lietuvoje, galimas bendradarbiavimo kryptis, daromas klaidas ir suformuojant išvadas dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės užtikrinant kibernetinį saugumą Lietuvoje tobulinimo.

The aim of the master's thesis is to analyze the situation of public-private cooperation in ensuring cybersecurity and development opportunities in Lithuania. The paper analyzes and evaluates the forms and methods of classical public and private sectors, methods of management, differences in such partnerships in the area of cyber security, possible existing forms in Lithuania, and presents proposals for the definition of co-operation. The first part analyzes and a theoretical point of view, the concept of public-private partnership, forms of cooperation and implementation methods, as well as examines the essential differences in the scope of ensuring such a partnership in the field of cyber security. The second part analyzes the practice of foreign countries in implementing public-private cooperation in the field of cyber-security through the prism of the cyber security strategy. The examples of partnership manifestations in Lithuania and Europe are presented, data are summarized and the main preconditions for the development of such a partnership are presented. In the third part, a survey of experts working in the field of cyber-security is being conducted in order to find out the current manifestations of partnership in Lithuania, possible directions of cooperation, mistakes and formulating conclusions on the improvement of partnership between the public and private sectors in ensuring cyber security in Lithuania.