Teisės į informaciją įgyvendinimas viešajame administravime

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas teisės į informaciją įgyvendinimo procesas savivaldybių institucijose, tam iškeliant tokius uždavinius kaip vietos savivaldos socialinės paskirties visuomenėje atskleidimas; teisės į informaciją ribų apibrėžimas; informavimo būdų charakterizavimas; informacijos teikimo kokybės palyginimas dviejose skirtingose savivaldybėse; priežasčių, skatinančių nevisapusišką teisės į informaciją įgyvendinimą ir sprendimo būdų, padėsiančių eliminuoti šias priežastis paieška. Minėtų uždavinių įgyvendinimui pasitelkiami lyginamasis, dokumentų turinio analizės bei apklausos metodai. Vietos savivaldos socialinės paskirties identifikavimas akcentuoja „žmogus – visuomenė – valstybė“ principo prioritetiškumą, taip iliustruojant asmens ir savivaldybės institucijų santykį informacijos teikimo procese. Bandymai atskleisti teisės į informaciją sampratą, šią teisę pateikiant kaip vieną iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių, suponuoja teisės į informaciją svarbą ir būtinybę ją tinkamai įgyvendinti. Teisinės reglamentacijos pagalba analizuojamos informacijos teikimo būdų alternatyvos, atskleidžiami esminiai informavimo būdų trūkumai bei privalumai. Bandoma išryškinti negatyvius reiškinius, skatinančius teisės į informaciją praktinį paneigimą. Magistro baigiamajame darbe nemažai dėmesio skiriama empiriniam tyrimui - respondentų nuomonių apibendrinimui, Seimo kontrolierių pažymų analizei, informavimo būdų atitikimo teisės aktams tyrimui. Empirinis tyrimas padėjo suformuoti galutinę išvadą – teisės į informaciją įgyvendinimas viešajame administravime neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių šį procesą, reikalavimų.

The final Master‘s thesis work analyses the process of the implementation of a right to information in municipality institutions by attempting to reveal the social purpose of the local self-governance, define the boundaries of the right to information, characterize the ways of communicating information, compare the quality of information supply of two different municipalities, find the reasons stimulating incomplete implementation of a right to information and the ways to solve it that will help to eliminate these reasons. To achieve the mentioned tasks comparative, documents content analysis and interview methods are employed. The final Master‘s thesis work when speaking about the identification of social purpose of local self-governance emphasises the priority of the principle „man-society-man,“ thus illustrating the relationship of a person and municipality institutions in the process of information supply. Attempts to reveal the conception of a right to information presenting this right as one of the major person‘s constitutional rights imply the importance of a right to information and necessity to implement it properly. The alternatives of information supply are analysed with the help of legal regulation, essential shortcomings and advantages of the ways of informing are also revealed. It is attempted to expose negative phenomena stimulating practical negation of a right to information. The final Master‘s thesis work pays a lot of attention to empirical research, namely to generalization of the opinions of respondents, analysis of the Seimas controllers certificates and the study how the ways of informing correspond to legal acts. The empirical research of the final Master‘s thesis helped to formulate the final conclusion that the implementation of a right to information in public administration does not conform to the requirements of legal acts regulating this process.