Laisvas įrodymų judėjimas Europos Sąjungos baudžiamojoje justicijoje
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Lach, Arkadiusz | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Šiame tyrime laisvas įrodymų judėjimas analizuojamas kaip veiksmingo teisminio bendradarbiavimo kriterijus, kuris kartu yra ir principinis ES tikslas, kurį įgyvendinti būtina dėl augančio poreikio kovoti su nusikalstamumu, dažnai „peržengiančiu“ vienos valstybės narės sienas. Šio disertacinio tyrimo tikslas – išanalizavus laisvo įrodymų judėjimo kaip teisminio bendradarbiavimo kriterijų ir jį lemiančius veiksnius nustatyti, kokiomis kryptimis formuojasi teisminis bendradarbiavimas šioje srityje ir ar šiuo metu esantis analizuojamą kriterijų apibrėžiantis reglamentavimas yra veiksmingas. Tyrimu atskleidžiama, kad laisvą įrodymų judėjimą galima apibūdinti kaip abipusio pripažinimo principo pagrindu veikiantį procesą, prasidedantį nuo kreipimosi dėl įrodymų rinkimo (suteikimo) iki jų perdavimo prašančiajai valstybei. Šio proceso pagrindas yra, pirma, pasitikėjimas kitos valstybės teisine sistema, antra, toje valstybėje egzistuojančia žmogaus teisų apsaugos sistema. Be to, disertacinis tyrimas rodo, kad ES teisminio bendradarbiavimo priemonės neprisideda prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, taigi ir laisvo įrodymų judėjimo. Esamos teisminio bendradarbiavimo priemonės vis dar neužtikrina vienodo: a) teisinių sąvokų taikymo; b) pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo; c) gautų įrodymų, neatitinkančių reikalavimų, atmetimo.
This study specifically analyses the free movement of evidence as a criterion for effective judicial cooperation, which is also a principle objective of the EU, and which is necessary in the light of the growing need to combat crime, which often “crosses” the borders of a single Member State. The main purpose of the dissertation is to analyse the free movement of evidence as a criterion for judicial cooperation and the factors affecting the free movement of evidence, to identify trends of the development of judicial cooperation in the area and find out whether the current regulation defining the criterion in question is effective. The analysis reveals that the free movement of evidence can be described as a process based on the principle of mutual recognition, starting with the request for evidence or evidence collection and ending with evidence transmission to the requesting State. The basis of this process entails, firstly, the confidence in the legal system of another State and, secondly, the trust in the system of human rights protection entrenched by that State. The dissertation analyses also shows that instruments of EU judicial cooperation fail to contribute to mutual trust between Member States and thus to the free movement of evidence. The existing instruments of judicial cooperation are still unable to ensure uniformity in: a) the application of legal terms; b) the enforcement of fundamental human rights; c) the rejection of evidence inconsistent with set standards.