Būtinasis reikalingumas, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė

Būtinasis reikalingumas priskiriamas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių institutui, kurio nuostatos lemia asmens veikos, formaliai atitinkančios nusikalstamą veiką, pripažinimą teisėta (neprieštaraujančia teisei) ir asmens netraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Autorius pasitelkęs lyginamosios analizės metodą nagrinėja būtinojo reikalingumo bendrąsias nuostatas užsienio valstybių baudžiamojoje teisėje, pateikia būtinojo reikalingumo specifiką kaip leidimą padaryti žalą teisės saugomai vertybei, siekiant pašalinti iškilusį pavojų kitai teisės saugomai vertybei. Baudžiamosios teisės doktrinos atstovai būtinojo reikalingumo bei nusikalstamos veikos sudėties santykį aprašo neišsamiai, apsiribodami veikos, kaip būtinojo reikalingumo elemento, bei nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių santykio analize. Darbe išsamiai aprašomas vidinis psichinis santykis su veika, kaip būtinojo reikalingumo elementu. Daroma išvada, kad būtent dėl vidinio psichinio santykio su veika (jos faktinėmis aplinkybėmis) neatitikimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvių požymių turiniui, būtinojo reikalingumo, įtvirtinto Lietuvos baudžiamojoje teisėje, atveju, nėra visos nusikalstamos veikos sudėties. Autorius sprendžia problemines situacijas, sąlygojamas nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo. Nagrinėjant būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, ieškoma optimalių teisėtumo sąlygų formuluočių, keliamas klausimas, ar visose situacijose būtinas griežtas svarbesnio intereso principo laikymasis. Autorius pastebi, kad iškyla situacijų, kuriose itin sunku atriboti būtinąjį reikalingumą nuo būtinosios ginties, taip pat veikiančiam asmeniui pasirinkti tinkamą elgesio variantą, siūlo galimą sprendimo variantą koreguojant būtinojo reikalingumo bei būtinosios ginties koncepciją. Taip pat pateikiama argumentuota nuomonė, kad asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas bei profesinių pareigų vykdymas pagrįstai išskirti kaip atskiros baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.

Necessity as circumstance excluding criminal liability determines personal conduct being lawful and eliminates criminal liability. The author analyses essential provisions of necessity as circumstance excluding criminal liability in foreign states criminal law and criminal law doctrine. The characteristic of necessity could be described as permission to inflict harm if this act must be done to prevent an act of greater evil. Criminal law doctrine devotes little attention to necessity as circumstances excluding criminal liability in relation with the elements of criminal act. Academics of criminal law examine formal correspondence of necessity as circumstance excluding criminal liability to the elements of criminal act, but affirm little weight to mental element. A psychical relation of a person with the act in necessity does not correspond substance of mental element of criminal act. Thus, the necessity act does not contain all the elements of criminal conduct. The author specifies the problems related to the absence of criminal act elements in the necessity action and suggests a potential solution of these problems. With regard to the requirements for the application of the necessity, the author suggests the most optimal statement of these requirements and raises an issue whether they must comply with the principle of prior interest without derogation. Furthermore, the research deals with a collision among the necessity and others circumstances excluding criminal liability: self-defense; lawful arrest of an offender who committed a criminal act; execution of professional duty. The author suggests that the concept of the necessity and self-defense should be changed in order to solve the application problems of these two circumstances excluding criminal liability. Moreover, the author puts forward arguments for distinguishing between the lawful arrest of an offender who committed a criminal act and the execution of professional duty as individual circumstances excluding criminal liability.