Teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokykloje modelis: optimizavimo problema
Šmidtaitė, Simona |
Prakapas, Romas | Recenzentas / Rewiewer |
Butvilas, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žydžiūnaitė, Vilma | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žemaitaitytė, Irena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ustilaitė, Stasė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kairienė, Brigita | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Teisinio švietimo reikšmė pabrėžiama įvairiuose dokumentuose, edukacinėje literatūroje. Tai “procesas, per kurį asmenims sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, padedančių tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas”. Visuomenės teisinio švietimo problemą bandoma spręsti įvairiais būdais ir metodais. Europos Komisija aktyviai prisideda prie jaunimo teisinio švietimo, organizuodama įvairią veiklą (paskelbtas komunikatas dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos kūrimo, organizuojami konkursai ir pan.) visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir kitos institucijos yra įsipareigojusios gerinti visuomenės teisinį švietimą, nuolat priimdamos ir patvirtindamos įvairias visuomenės teisinio švietimo programas, kurių vienas iš tikslų yra kiekvienam moksleiviui suteikti “esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis” [8]. Kaip nurodoma 2009 m. Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos projekte, „siekiant įveikti mažėjantį visuomenės pilietinį aktyvumą, bei augantį nusivylimą dėl galimybės daryti įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimams, <....> teisinis švietimas ir pilietinis ugdymas privalo apimti visas galimas formas ir būdus“ [10]. Mokiniai, neįgiję teisinių žinių, ateityje sunkiau prisitaikys prie nuolat kintančių ar naujų socialinių normų bei nesugebės jomis naudotis ginant savo teises ir laisves. Socialinės normos yra glaudžiai susijusios su asmens ir visuomenės vertybėmis. Todėl jau mokykloje svarbu vaikams, kurių vertybės tik formuojasi, suteikti teisinio švietimo pagrindus, kurie būtini naudojantis savo teisėmis bei lemia asmens socialinę brandą ateityje. Be to, kaip rekomenduoja Visuomenės teisinio švietimo programa [4], teisinio ugdymo pradmenys įvedami jau ikimokyklinio ugdymo institucijose ir tęsiami bendrojo lavinimo mokyklų vyresnėse klasėse. Tačiau dar ne visose bendrojo lavinimo mokyklose yra teisės pagrindų kursas, kuris ne tik supažindintų mokinius su Lietuvos teisinės sistemos pagrindais, bet ir diegtų jauniems žmonėms atsakomybės jausmą už savo poelgius ir pan. “Žinoti pagrindines teises ir laisves – tai teisė gauta gimstant, ir ją mokymo programos metu turėtų gauti visi jauni žmonės” [53]. Tačiau tik 2006 m. Lietuvoje pradėti ruošti specialistai, kurie sugebėtų tinkamai mokyti vaikus teisės pagrindų. Magistrinio darbo tikslas – atskleisti teisinio švietimo optimizavimo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose. Uždaviniai: remiantis literatūros šaltiniais aptarti teisinio švietimo sampratą; Išanalizuoti teisinio švietimo modelį bendrojo lavinimo mokyklose; Empiriškai ištirti teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokykloje optimizavimo problemas; Tyrimo visumos pagrindu padaryti išvadas apie teisinio švietimo optimizavimo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo metodai – mokslinių šaltinių analizė, anketinė apklausa, statistiniai skaičiavimai. Literatūros analizė atskleidė, kad teisinio švietimo sudedamosios dalys yra teisinis ugdymas, teisinis informavimas ir teisinis konsultavimas, kurių pagrindinis tikslas siekti mokyti(s) gerbti kito žmogaus teises ir laisves vykdant savo pareigas. Mokymo apie žmogaus teises pamokų struktūra, organizavimo metodika, pedagoginio bendravimo bei santykių pobūdis tiesiogiai priklauso nuo to, koks teisinio švietimo programų formuluojamas tikslas arba kitaip tariant, modelis. Modelis, suteikiantis ugdymo procesui kryptį, orientuojantis asmenį ir bendruomenę į tam tikrą rezultatą, įtakojamas valstybinio lygmens institucijų sprendimų, nutarimų susideda iš proceso „veikėjų“, veiklos etapų, elementų, mokytojo profesionalumo komponentų, formuojamų kokybinių pokyčių. Pradėti teisinį ugdymą reikia jau nuo pirmų klasių ar dar anksčiau, nes pradžios mokykloje pasiekti vaikų ugdymo rezultatai lemia jų socialinės brandos pobūdį vyresnėse mokyklos klasėse. Remiantis atlikto tyrimo (empirinis tyrimas buvo atliktas dvejose Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 140 tiriamųjų: 40 mokytojų ir 100 moksleivių) duomenimis buvo patvirtinta hipotezė, jog teisinis švietimas yra būtinas bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kuris sudaro sąlygas valstybės kontroliuojamojoje švietimo sistemoje vykdyti nuoseklų visuomenės teisinį švietimą. Tai patvirtino visi tyriamieji bei didžioji dalis pedagogų nurodė, jog žmogaus teisių mokymas ugdo socialinę sąmonę, pilietiškumo jausmą (81 proc.), visuomenines vertybes (88 proc.), suteikia teisinių žinių (100 proc.). Empiriškai ištyrus bei išanalizavus teisinio švietimo bendrojo lavinimo mokykloje modelio optimizavimo problemas galima suformuluoti tokias svarbiausias išvadas: • Tikslas. Lietuvos teisinio švietimo svarbiausias tikslas yra ugdyti aktyvų, kompetentingą, kritiškai mąstantį pilietį, kuris žino savo teises, laisves bei vykdo pareigas yra sąžiningas, doras, atsakingas, moka bendrauti ir bendradarbiauti, turi mąstymo bei praktinius veikos įgūdžius. • Teisinio švietimo pagrindas. Mokiniai bei mokytojai žino savo teises, laisves, bei vykdo pareigas (97 proc.). Mokytojas turi pasižymėti bendru išprūsimu bei savo dalyko išmanymu (95 proc.). • Teisinio švietimo mokymo programų turinys. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama pagrindinių žmogaus teisių sąvokų aiškinimui (100 proc.). • Įgyvendinimo būdai. Teisinis švietimas įgyvendinamas dėstant atskirą dalyką (100 proc.); integruojant į kitas pamokas (100 proc.); integruojant į popamokinę veiklą (18 proc.), kuriant demokratiškus santykius mokykloje (73 proc.). • Metodai. Taikomi įvairūs teisinio švietimo metodai: teorinės paskaitos (50 proc.), praktinės užduotys (37 proc.), naudojamos vaizdinės priemonės (13 proc.).
The significance of legal education is emphasized in various documents and educational literature. It is a "process in which individuals are provided with opportunities to acquire knowledge and skills, helping them to exercise their rights and freedoms in the legal system to defend their rights and accept responsibilities. Public legal education attempts to address the problem in different ways and methods. The European Commission in actively involved in legal education of young people by organizing various activities (the Communication on a Europe Union strategy on the Rights of the Child, organized competitions and so on) across the European Union. The Government of the Republic of Lithuania, Ministry of Justice and other authorities are committed to improve public legal education, constantly adopting and approving a variety of public legal education programs, one of the goals is to give each student a "substantial legal knowledge of family, labor relations and relations with the authorities" [8]. As stated in the 2009 Non-governmental organizations in the development of the concept of the project, "in order to cope with declining civic society, and growing frustration on the possibility to influence decisions taken by public authorities, <...> legal education and civic education must cover all possible forms and methods" [10]. Students, who have not acquired legal knowledge in the future will find it more difficult to adapt to constantly changing and new social norms and will not be able to use them to defend their rights and freedoms. Social norms are closely linked to personal and societal values. That is why school is important for children whose only values are formed, to provide a legal framework for education, which is necessary for the exercise of their rights and leads to personal social maturity in the future. In addition, as recommended by the Public Legal Education Program [4], the legal education primers are introduced in the pre-school institutions and continued senior in general education classes. But the law course framework is still not available in all general education schools, which would not only enable students to get familiar with the Lithuanian legal system, but also launch young people to a sense of responsibility for their deeds and the like. "To know the fundamental rights and freedoms is the right acquired by birth, and the training program should be available to all young people" [53]. However, only in 2006 Lithuania started the preparation of specialists who are able to teach children the law foundations properly. The thesis aim is to highlight the legal education opportunities for optimization in general education schools. Tasks: to discuss the concept of legal education based on literary sources, analyze legal education model of general education; empirically examine legal education in mainstream schools optimization problems, the study on an aggregate basis to draw conclusions about the legal education opportunities for optimization of general education schools. Test methods - scientific analysis of the sources, the questionnaire, statistical calculations. Literary analysis revealed that legal education components are legal education, legal information and legal advice, primarily to train to respect other human rights and freedoms accepting one’s responsibilities. The classroom structure of human rights education, implementation methodology, teaching communication and direct nature of the relationship depend on what kind of legal education program are formulated or in other words, the model. The model gives the direction of the educational process by focusing on individual and community in a certain outcome, influenced by the level of public authorities' decisions, rulings process consists of "actors", the stages, elements, components, teacher professionalism, formed qualitative change. Legal education should begin as early as the first class or even earlier, since the educational results achieved in a primary school determine their social maturity in senior classes. On the basis of study (empirical study was conducted in two Panevezys city comprehensive schools. The study included 140 subjects: 40 teachers and 100 students) the data confirmed the hypothesis that legal education is necessary for general education students, which allows state-controlled education system to a consistent public legal education. This was confirmed by all tested and the majority of teachers indicated that human rights education fosters social consciousness, a sense of citizenship (81 percent), societal values (88 percent), provide legal expertise (100 percent). Empirical examination and analysis of legal education in mainstream school model optimization problems can lead to the formulation of the following key findings: Purpose. Lithuanian legal education is a primary objective to foster active, competent, critically thinking citizen who knows his rights, freedoms and carries out his duties, is fair, honest, responsible and able to communicate and collaborate, possesses thinking and practical skills. The legal basis of education. Students and teacher are aware of their rights, liberties, and carry out their duties (97 percent). The teacher must have a common literacy and knowledge of his subject (95 percent). Legal education curriculum content. The focus should be given on basic human rights concepts of interpretation (100 percent). Implementation methods. Legal education has a separate teaching course (100 percent); integrated into other courses (100 percent); integrated into the curriculum activities (18 percent); the development of democratic relations at school (73 percent). Methods. Application of various methods of legal education: theoretical lectures (50 percent), practical tasks (37 percent), used visual aids (13 percent).