Darbuotojų asmenybės savybių, dėmesingo įsisąmoninimo, psichologinio kapitalo ir psichologinio klestėjimo sąsajos

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-922

Šio darbo tikslas yra nustatyti sąsajas tarp keturių konstruktų: žmogaus asmenybės savybių, jo psichologinio kapitalo ir dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžių ir asmeninio psichologinio klestėjimo. Darbe buvo tiriami 283 respondentai dirbantys įvairius darbus skirtingose organizacijose. Tyrime buvo naudojami keturi klausimynai: asmenybei tirti - Didžiojo penketo – 2 klausimynas (angl. Big Five – 2 Inventory, BFI-2), (Soto, 2017), dėmesingam įsisamoninimui tirti buvo naudojama sąmoningumo skalė (Angl. Mindfull Attention Awareness Scale, sutrump. MAAS), kuri sukurta autorių Brown‘o ir Ryan‘o (2003), psichologiniam kapitalui nustatyti naudojamas mokslininko Luthans (2006) sukurtas psichologinio kapitalo klausimynas (Angl. Psychological Capital Questioniare, sutrump. PCQ-24) bei psichologiniam klestėjimui buvo naudojama mokslininko Diener (2010) sukurta klestėjimo skalė (angl.Flourishing Scale). Išanalizavus duomenis buvo aptiktos šios sąsajos: sąmoningumas turi teigiamą ir neurotiškumas neigiamą ryšį su dėmesingu įsisąmoninimu. Atviras mąstymas, ekstraversija ir sąmoningumas turi teigiamą, o neurotiškumus neigiamą ryšį su psichologiniu kapitalu. Šios savybės ir taip pat sutariamumo bruožas turi teigiamą ryšį su psichologiniu klestėjimu. Aukštesnis psichologinis kapitalas prognozuoja psichologinį klestėjimą tiesiogiai. Taip pat nustatyta, kad psichologinis kapitalas medijuoja statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp atvirumo patirčiai, ekstraversijos bei neigiamoneurotiškumo su psichologiniu klestėjimu. Tuo tarpu dėmesingo įsisąmoninimo statistiškai reikšmingo tarpininkavimo tarp asmeninių savybių ir psichologinio klestėjimo nerasta, tačiau nustatyta, kad žmonės, pasižymintys aukštu dėmesingumu, surenka ir aukštesnius psichologinio kapitalo skalės balus. Šiame tyrime nustatyta, kad Lietuvoje psichologiškai klestinčiomis yra daugiau linkusios save laikyti moterys, kurios iš pasireiškia atviresniu mąstymu, yra daugiau sutariančios, t.y. geranoriškesnės bei ekstravertiškesnės asmenybės, o tai nustatyta, kad yra esminės savybės į psichologinį klestėjimą. Tačiau asmeninės savybės yra tik vienas iš pradinių veiksnių lemiančių žmogaus psichologinį klestėjimą, nes labiausiai statistiškai reikšmingai jį prognozuoja psichologinis kapitalas bei jo trys sudedamosios dalys: optimizmas (kuriuo taip pat šiame tyrime moterys reikšmingai išsiskiria), viltis bei saviveiksmingumas. Kaip ir buvo tikėtasi, neurotiškumo savybė tiek su psichologiniu kapitalu, tiek su dėmesingu įsąmoninimu, tiek su psichologiniu klestėjimu turi statistiškai reikšmingai neigiamą ryšį, taigi, tokia savybe pasižymintys asmenys tikėtina, kad sunkiau geba sutelkti ir išlaikyti dėmesį, pasižymi žemesniu bendru psichologiniu kapitalu, todėl tikėtina, kad yra mažiau efektyvūs darbuose (greičiausiai ir asmeniniuose gyvenimuose) ir dėl to save vertina kaip mažiau psichologiškai klestinčius.

The aim of this work is to explore the relationships between four constructs: personality traits, psychological capital, and attentive awareness skills, and personal psychological prosperity. The work examined 283 respondents working in various jobs in different organizations. Four questionnaires were used in the study: the Big Five - 2 inventory (BFI-2) (Soto, 2017), and the Mindfull Attention Awareness Scale (abbreviated) was used to study attentive awareness. MAAS), developed by Brown and Ryan (2003), the Psychological Capital Questioniare (PCQ-24) developed by Luthans (2006) to determine psychological capital, and The Flourishing Scale which was developed by Diener (2010). The analysis of the data revealed some links: awareness has a positive relationship and neuroticism has a negative relationship with attentive awareness. Open thinking, extraversion, and awareness have a positive relationship, and neuroticism has a negative relationship with psychological capital. These traits, as well as the agreement, have a positive relationship with psychological prosperity. Higher psychological capital predicts psychological prosperity directly. Psychological capital has also been found like a mediator between openness to experience, extraversion, and negative neuroticism and the psychological prosperity. Meanwhile, there was not found statistically significant mediation between personal qualities and psychological prosperity in attentive awareness, but it was found that people with high attentiveness also score higher on the psychological capital scale. This study also found that women in Lithuania are more likely to consider themselves psychologically prosperous, and that they are more open-minded, more agreebleness and extraverted personalities, which is found to be essential for psychological prosperity. However, personal characteristics are only one of the initial determinants of a person's psychological prosperity, as they are most statistically predicted by psychological capital and its three components: optimism (which also makes women stand out in this study), hope, and self-efficacy. As expected, the trait of neuroticism has a statistically significant negative relationship with both psychological capital and attentive awareness and psychological prosperity, so individuals with such traits are more likely to have a lower overall psychological capital and are therefore less able to concentrate and retain attention. are likely to be less effective at work (and probably in personal lives) and therefore perceive themselves as less psychologically prosperous.