Options
Issues of cyber warfare in international law
Kazinec, Darius |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Sauliūnas, Darius | Recenzentas / Rewiewer |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dieninis, Karolis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Štarienė, Lijana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitkevičiūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Trofimovienė, Laima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Cyber has been around for over a decade and yet we are still faces with a situation of a very weak or rather no regulation. This is being heavily influenced by our weak technological development and due to the nature of cyberspace and the Internet. Cyber warfare poses interesting questions for us. It is one of a kind type of warfare, the one we cannot see or feel, but it‘s impacts are instantaneous and potentially devastating. States and scholars agree on that. This thesis attempts to explore possibilities of application of existing international laws to amend this situation and answer the questions if it is adequate or at all possible. While scholars are still arguing about the basics of what cyber warfare and cyberspace actually is, it keeps on evolving. States on the other hand have recognized the potential threat of cyber warfare a long time ago and are attempting to mend the existing legal void, however not successfully. The effects of their efforts are limited only to a small number of States. States who are not willing to give up their cyber capability would also stay clear from such international legislation. International treaties and State practice were analyzed in search of a way to accommodate cyber warfare under the current regime. The findings show that application of existing legal basis to cyber warfare is at best difficult and strained. The reality is that cyber warfare does not fit adequately under any of the legal umbrellas at the moment. Application of existing laws generates even more drawbacks than it in the end covers. There is potential for future development however. States are inclined to negotiate and, even as we speak, are attempting at creation of a cyber warfare regulating treaty. The thesis concludes that current international law is not adequate in order to be applicable to cyber warfare and even in areas where it can afford minimal protection, potential for abuse exists. The criteria and standards which were appropriate to conventional warfare and armed conflict are outdated. At least a global understanding on the terms used to define cyber warfare and related terms would be a good starting point. A universally accepted convention would be the perfect solution.
Kibernetinis karas jau egzistuoja daugiau nei dešimtmeti tačiau mes vis dar turime labai silpną šio reiškinio reguliavimą. Tokia situacija yra stipriai įtakota mūsų silpnu techniniu galimybių bei interneto struktūros. Kibernetinis karas yra labai keblus. Tai yra naujoviškas kariavimo būdas kurio mes nematome, bet jo pasekmes gali būti žaibiškos ir niokojančios. Mokslininkai ir pasaulio valstybės tai jau seniai pripažino. Šis darbas bando atskleisti galimybes tarptautines teises reguliavimui kibernetinio karo atžvilgiu, jeigu tai iš viso yra įmanoma. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi dėl kibernetinio karo ir kibernetines erdvės terminologijos, tuo tarpu kibernetinio karo grėsme tik didėja. Pasaulio valstybes tai suprasdamos bando ištaisyti teisės trukumus, tačiau nesėkmingai. Bet kokie pasiūlymai ir susitarimai galioja tik nedideliam valstybių ratui. O didžiosios valstybės tuo tarpu nenoriai atsisakytu savo kibernetinio pajėgumo. Darbe buvo išanalizuotos tarptautinės sutartys bei valstybių praktika bandant pritaikyti esamus režimus kibernetinio karo reguliacijai. Darytinos išvados, kad esamos tarptautinės teisinės bazės taikymas geriausiu atveju yra sudėtingas ir nenatūralus. Realybė yra tai, kad kibernetiniam karui netinka nei vienas režimas. O toks jo taikymas, deja sukelia daugiau problemų nei buvo prieš tai. Tačiau dar nėra išsemtos visos galimybės ir ateitis gali parodyti teisingą sprendimą. Tuo tarpu valstybes yra pasiruošusios vesti derybas dėl tarptautinės sutarties, kuri potencialiai galėtu sureguliuoti kibernetinį karą. Darbas prieina išvadą, kad dabartinė tarptautinė teisė nėra adekvati, kad efektyviai sureguliuotu kibernetinį karą. Tose srityse, kur yra galimybė suteikti minimalią apsaugą, išlieka vietos piktnaudžiauti spragomis. Kriterijai ir standartai kurie tinka tradiciniam karui, yra pasenę ir neatitinka realijų. Todėl pirmu žingsniu teisingą linkme būtų vieningų apibrėžimų sukūrimas. O tobulu sprendimu būtų viso pasaulio valstybių priimta, kibernetinį karą reguliuojanti, tarptautinė sutartis.