Studentų teisinės sąmonės identifikavimo aspektai
Poimanskienė, Vida |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Arlauskas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Beinoravičius, Darijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nikitinas, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Spruogis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petkuvienė, Rūta | Recenzentas / Rewiewer |
Studentų socialinės grupės teisinė sąmonė yra identifikuojama pagal hipotetinį modelį. Hipotetinis modelis kuriamas pagal mokslininkų A. Jasmonto, V. Šlapkausko, D. Meyers ir kt. teorijas. Modelio sistema formuojama per teisinės sąmonės sudedamąsias dalis: pažintinę, emocinę bei valinę. Pažintinė teisinės sąmonės dalis charakterizuojama vadovaujantis teisinę sąmonę formuojančiais veiksniais: žinių apie teisę šaltiniais ir teisinių santykių praktine patirtimi. Emocinė teisinės sąmonės dalis aiškinama per emocinį teisingumo išgyvenimą. Šis veiksnys išreiškiamas per asmeninį teisingumo vertinimą bei reakciją į pažeistą teisę. Valinė teisinės sąmonės dalis apibūdinama per kryptingą elgseną. Kryptinga elgsena yra veiksnys apibūdinamas per teisinio elgesio tipą, motyvus ir administracinės teisės pažeidimų toleravimą. Tyrimais pagrįsta, kad žinių apie teisę svarbiausias šaltinis yra formalus švietimas. Respondentai patvirtino, kad praktinė teisinių santykių patirtis yra svarbus teisinę sąmonę formuojantis veiksnys ir kad trečdalis respondentų dalyvauja šioje veikloje. Respondentai, vertindami reiškinius asmeninio teisingumo požiūriu, pripažino, kad studentų prestižas visuomenėje yra menkas ir jie jaučia didelį emocinį diskomfortą, patirdami neteisingumą. III–IV kurso respondentai reiškinius vertina gana kritiškai. Tai aiškinama J. Ruseno teorija apie kritinį mąstymo tipą. Tyrimais įrodyta, kad studentų reakcija į teisės normų pažeidimus yra įvairiapusė: ir rami, ir labai emocinga. Ši situacija aiškinama Platono dorybių teorija. Pažymėtina, kad tiek rami, tiek labai emocinga reakcija būdinga tik III–IV kurso respondentams. I–II kurso respondentai reaguoja į teisės pažeidimą ramiai arba išvis nereaguoja. Respondentai patvirtino, kad svarbiausias teisinio elgesio motyvas yra elgesio taisyklių supratimas. Šis motyvas paremtas teisės normų žinojimu. Beveik pusė visų respondentų vadovaujasi ir kitu teisinio elgesio motyvu - vidiniu įsitikinimu, kad teisės normų reikalavimai teisėti ir teisingi. Pažymėtina, kad I–II kursų respondentai išsiskyrė pasirinkdami pasyvų, paprastą elgesio normų laikymosi motyvą. Tyrimais pagrįsta, kad netolerancija administraciniams teisės pažeidimams yra tiesiogiai proporcinga baudos dydžiui. Atskirais atvejais galima įžvelgti tradicijų įtaką. Tai dažniau pastebima tarp I-II kursų respondentų. Apibendrinus teigiama, kad studentų teisinė sąmonė priskiriama teorinės teisinės sąmonės rūšiai. Jų teisinė ideologija paremta žinojimu, o teisinė psichologija yra paremta adekvačia emocine reakcija į teisės pažeidimus, labiau būdinga III – IV kursų respondentams. Tai patvirtina hipotezę, kad studijų procese studentams, vertinant reiškinius, jų teisinė sąmonė transformuojasi į aukštesnį lygmenį.
Students, as social group, law consciousness are identified according to hypothetical model. This hypothetical model is founded according to theories of scientists A. Jasmontas, V. Šapkauskas, D. Meyers and others theories. Factors forming consciousness are analyzed according to cognitive, emotional and volitional parts of law consciousness. The researches based that knowledge about law is a factor that forms cognitive part of law consciousness. Students’ knowledge about law is founded during a formal education. The researches based that respondents in practical experience of relations governed by law, while forming students’ law consciousness, aren't active as only one third of respondents take part in this activity. A presumption is made that students law consciousness is being formed more by theoretical knowledge neither practical. The knowledge is a ground for law ideology and for theoretical law consciousness to be formed students law ideology forms itself on the base of theoretical knowledge. Emotional justice experience, learned practically, is a factor, which forms law consciousness. This factor is reveals through the emotional part of law consciousness. Emotional justice experience is analyzed through the personal point of view to justice and the reaction to the law violations. The research based that the reaction of students to violations of law rules is many-sided, according to the situation it can be calm, and it can be very emotional as well. This phenomenon is being explained by moral theory of Platonas. The estimations of respondents by their personal point of view to justice specifies that the prestige of students is too law in our society and they feel a great emotional discomfort, experiencing some facts of the other estimations. The other students, especially those who are in the third or four courses, estimations by the point of view to personal justice are rather critical. Critical way of thinking theoretically is based by theory of J. Rusenas. A. presumption is made that emotional part of law consciousness is a base for law psychology to be formed. Ability to react to violations of law rules many- side and estimate critically phenomenon of social groups by personal point of view to justice, shows the formed level of law psychology. Purposeful behavior is a factor that forms law consciousness. Purposeful behavior is an expedient, consciousness activity. It is disclosed through the motives and types of behavior.In summarize can say, that students have theoretical law consciousness. They law ideology founded by theoretical knowledge and they emotional law forms an idequal reaction into law violations. Students especially who are in the third or four courses has more quality law consciousness. So me can sientific hipotez .