Bankruptcy Law development in the Republic of Lithuania

Introduction Recently, companies’ bankruptcy law in Lithuania is being changed most frequently. The experience in using formal laws is ignored by legislative power while paying no attention toward it as a new source of the law. Nowadays, the legal acts involve only procedure of bankruptcy of companies, there is few theoretical and conceptual basics of the bankruptcy law. Therefore Lithuania has had no research of bankruptcy and insolvency law. Because of the predictable basic changes there are no scientists being able to make precise forecast of some changes. Therefore the need for new law ideas and issues is evidently present. Today it is common to adopt the law of other states, but it is still required to conform it to the European Union’s law standards as well as it is possible to create legal acts that are specifically accommodated to Lithuania. Nevertheless it is confirmed that many problems, which exist today, were also faced and solved in the past. That is why these solutions can be improved and used today. Research problem: Acceptation of legal acts, which have had different experience of the bankruptcy law application and adjustment of the relations between insolvent debtors and their creditors, were influenced by the diversity of law that existed in 1918 – 1940 in the Republic of Lithuania and analysis of the most significant elements that influenced the development of bankruptcy law from 1918 to 2007. During all the research period the problem of bankruptcy, trade process acts that make uniform were not completely solved in Lithuania till 1940. Despite the fact that the inherited model of social relations was not made perfectly, the changes were being made in systematic recepted law acts. During the research period (1918-1940), the disadvantages of legal adjustment concerning the debtors’ insolvency and institutions of bankruptcy were determined, the problems were cleared and ways of solving them were suggested on the scientific level (while paying attention to the research of other states). Moreover, new ideas were offered, the attention was paid to the experience of neighbour states (e.g. Poland), which went through the same stage of development of bankruptcy law. The history of the bankruptcy legal institutes is greatly valuable not only because of the formed different institutes review, but it is rich in the experience in the law field in a variety of states (Germany, Russia, France), which could and should be used as a great source for the law creation. Recent bankruptcy law still has many unsolved issues, which were found out in the law during the researched period. The essence of the paper: it is necessary refer to the knowledge related to the specific law field or history institute in order to get aware of existing law’s occurrences and be able to evaluate it. Since 1992 the legal acts of bankruptcy law are being changed and enlarged rather often. At this time the new insolvency code preparation is being under consideration. This instability means the absence of conceptual basics that are not systematic or the lack of knowledge about the origin of the particular institutes. The analysis of legal acts that existed in the past as well as the research of the main views, taking revealed and solved problems into consideration, could be one of possible sources for new acts of law. The variety of investigated law enables to determine the features that are characteristic to all systems of law and reveal the basic features of bankruptcy law too. Till now, the bankruptcy legal relationships, including acting law, have been analyzed very little in the scientific level; in addition Lithuania’s scientists have never taken it as a research object. This paper does not tend to reveal the influence of invalid law to recent Lithuanian bankruptcy law. The direct link between them has not been analyzed. The object of the research involves bankruptcy law, i.e. a doctrine, legal ideas and norms, applied in Republic of Lithuania from 1918 to 1940 and from 1992 to 2007. The matter of the research includes the development of the bankruptcy law and related institutes. The purpose of the paper: to analyze and compare the existing bankruptcy legal relations, which regulated the rules of the law in Lithuania in 1918 – 1940 and factors that influenced bankruptcy law development in Republic of Lithuania from 1992 to 2007. In order to reveal the determined research purposes, the following tasks have been formulated: 1) To describe the concepts of bankruptcy and competition (as one of bankruptcy elements in 1918-1940), to reveal their interaction and peculiarities of their application. To survey the development of the bankruptcy law principles and the sources of the law since ancient Rome, to discuss the very first law sources in Germany, Russia and France that have influenced the development of Lithuanian bankruptcy law since 1918; 2) To analyze and compare bankruptcy legal acts and particular institutes, that existed in 1918 – 1940 in Uznemune, Klaipeda region and in the rest of Lithuania, mentioning primary bankruptcy law sources and the papers related to XIX – XX centuries, to reveal the peculiarities of administration establishment and its interaction with bankruptcy law for the debtor, who has financial problems; to explore the peculiarities of debtor’s responsibility in case of fraudulent bankruptcy, according to all existent legal acts in the Republic of Lithuania in 1918 – 1940, 3) To survey the peculiarities in the recent development of the bankruptcy law in Lithuania since 1992 and to propose some suggestions concerning recent legislative power, to analyze factors that determined the development of the bankruptcy law and particular changes of bankruptcy legal acts from 1992 and in accordance to heritage of the bankruptcy law to formulate legal suggestions to legislator. Paper’s novelty and it’s significance: this paper is the first document in the history of Lithuanian jurisprudence, which analyzes the evolution of bankruptcy and competition (as a bankruptcy element) law institutes, their development, the influence of other states competitive law (in Russia, Germany and France) for the Lithuanian bankruptcy and legal acts related to the competition in 1918 – 1940. Today’s published papers and investigations do not reveal the development of the main principles of bankruptcy law and reasons, why they are as important as they are for nowadays bankruptcy law, the legal regulation of relations between debtors and their creditors (when the debtor is insolvent) are presented pithily. The statements the paper defends: the thesis formulated and maintained in the paper: 1) The bankruptcy law, that was applied in the whole territory of Lithuania in 1918 – 1940, had not one legal theoretical ground, but the main principles were common. 2) Till the Soviet occupation in 1940, the legislative power of the Republic of Lithuania preferred using accepted competition and bankruptcy law to renewing it. 3) The historical experience of the development of bankruptcy law was not used, when Lithuanian legislators accepted new bankruptcy regulating legal acts after the independence was gained in 1990. The survey of the research: The researches are given from the point of view of the development of bankruptcy and competition institutes and determination of the main law principles of the competition (debtor’s insolvency) in the past existed law. At that time, when this law was accepted and applied, it was thoroughly studied by Russian scientists G.F. Šeršenevičius, A. Golmšteinas, N.A. Turas and D.V. Tutkevičius. In Lithuania, during the years of 1918 – 1940 some bankruptcy law researches were carried out by D. Gecas, V. Mačys, and I.M. Tiutriurmov (in the Russian language). Bankruptcy (then so called competition) law, as jurisprudence, was taught in Klaipeda Institute of Trade in 1936 – 1937, but existent M. Braks and K. Salkauskis lectures’ conspectus were based on the earlier mentioned authors’ papers and legal acts. “Historical survey at competition process” written by Russian scientist K.I. Malysevas was rather significant too, but the development of law, that has been analyzed in this paper was till 1871. Nowadays the most significant works about their own bankruptcy law evolution are done by M.V. Teliukina, V. Popondopulo, V. Stepanov (Russia), K. Gratzer (Sweden), D. Skeel (USA) and D. Graham (United Kingdom). In Lithuania some aspects (usually - procedural of bankruptcy law were analyzed in the papers by R. Norkus, V. Višinskis, V. Nekrošius, E. Laužikas, E. Laužikas, V. Mikelėnas. S. Grigaravičius, J. Mackevičius, A. Rakštelienė and S. Silvanavičiūtė working on the bankruptcy prediction matters and financial evaluation of the insolvent debtor. Recently (2005 – 2006), three scientific – practical researches were carried out by the ministry of national economy and the department of bankruptcy control. They tended to determine the disadvantages of now existing law that were caused by the shake-up process, insolvency evaluation and the problems of insolvent persons. Nevertheless, the development of these institutes has not been revealed. The methodology of the paper: this paper is based on the methodological grounds, which have been formulated in the doctrine of the law. Historical, logical, comparative jurisprudence, systematic analysis, pattering, personal experience and other theoretical and empirical methods have been used in order to reveal the development of bankruptcy law. The structure of the paper Firstly, paper contains the definitions of bankruptcy and competition, the development of competition and bankruptcy law, which were taken from other states (Germany, Russia, France) by Lithuania in 1918 – 1940 and the rudiments of this law are given in Lithuanian. The problem of particularism has been revealed as well. The second part of the paper explores the institutes of bankruptcy law in 1918-194

Tiriamoji problema. Bankroto teisės suvienodinimo galimybės ir vystymasis 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje bei galima to laikotarpio bankroto teisės ir kitų veiksnių įtaka šiuolaikinės bankroto teisės raidai. 1918-1940 metais Lietuvos Respublikoje reguliuojant nemokių skolininkų ir jų kreditorių teisinius santykius įvairiose Respublikos dalyse buvo recepuota kelių valstybių bankroto teisė. Tiriamuoju laikotarpiu egzistavo bankroto, konkurso (kaip vienos iš bankroto rūšių), prekybos proceso įstatymų suvienodinimo problema, kuri iki 1940 m. Lietuvoje taip ir nebuvo iki galo išspręsta. Tačiau nepaisant to, kad paveldėtas visuomeninių santykių modelis nebuvo pakeistas kokybiškai nauju, visgi susistemintuose recepuotuose teisės dokumentuose buvo daromos pataisos, užtikrinusios tolimesnį kokybinį bankroto teisės vystimąsi, atitikusį tuometinius socialinius – ekonominius poreikius Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu laikotarpiu jau buvo aiškūs skolininkų nemokumo, bankroto bei konkurso institutų teisinio sureguliavimo trūkumai, apibrėžtos problemos, moksliniame lygmenyje (lyginamuoju aspektu pasinaudojant kitų valstybių mokslininkų darbais) pasiūlyti jų sprendimo būdai, suformuluotos naujos idėjos bei domimasi kaimyninių valstybių, išgyvenusių analogišką bankroto teisės raidos etapą (pvz., Lenkijos), patirtimi. Darbe, analizuojant bankroto teisės taikymo problemas 1918-1940 m., nagrinėjami trys pagrindiniai to laikotarpio teisės institutai, susiję su skolininko nemokumo paskelbimu: konkursas, administracijos įsteigimas bei bankrotas. Analizuojant 1992 – 2007 m. bankroto teisės raidos Lietuvos Respublikoje laikotarpį, vertinami veiksniai (Europos Sąjungos bei kitų užsienio valstybių teisės įtaka, teismų praktikoje nustatytos teisės taikymo taisyklės, ekonominių, politinių socialinių reiškinių įtaka), įtakoję šios teisės vystimąsi bei konkrečių bankroto normų atsiradimą ir pokyčius. Galiausiai apžvelgiamas istoriškai susiformavusių, taikytų Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. bei kitose valstybėse įgyvendintų bankroto teisės principų realus bei galimas (prognozuojamas) poveikis šiuolaikinės bankroto teisės raidai Lietuvoje. Darbo aktualumas. Bankroto, konkurso, nemokumo ir panašiai vadinami teisės aktai, kaip taisyklė, pirmiausiai buvo priimti valstybėse, XIX a. – XX a. pradžioje pasiekusiose aukštą ekonominio išsivystymo lygį. Nuo šių aktų taikymo efektyvumo iš dalies priklausė ir priklauso net tam tikri svarbūs atitinkamos valstybės ekonomikos raidos aspektai. Remiantis teisine patirtimi galima suvokti, suprasti ir įvertinti dabartiniu laiku vykstančius teisinius reiškinius, rasti bendrų dėsningumų. Pasak V. Mikelėno, „geras istorijos išmanymas saugo nuo pirmtakų padarytų klaidų, leidžia geriau suvokti dabartį ir ateitį“, o „norint geriau suprasti šiuolaikinės visuomenės teisinius reiškinius, būtina remtis teisės istorijos žiniomis“. Nuo 1992 m. bankrotą reguliuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikoje keičiami ir pildomi pakankamai dažnai. Toks nepastovumas reiškia doktrinos nebuvimą arba tiesiog žinių apie tam tikrų institutų kilmę stoką. Šiuo metu Lietuvoje rengiamasi esminiams pokyčiams, susijusiems su nemokumo teisiniu sureguliavimu, svarstomas nemokumo kodekso ar jam prilyginamo teisės akto parengimo klausimas, atskirai rengiamas fizinių asmenų nemokumą reguliuosiantis teisės aktas. Rengiamasi atlikti ne galiojančių teisės taisyklių sisteminimą, o kokybiškai naujų taisyklių (arba jų rinkinio) sukūrimą, t.y. ne formalią, o materialią kodifikaciją. Vienas iš galimų šaltinių naujų teisės aktų parengimui – seniau galiojusios teisės normos, jų analizė, įtvirtintų principinių nuostatų ištyrimas, atsižvelgiant į iškilusias ir jau išnagrinėtas problemas. Tiriamos teisės įvairovė leistų nustatyti ir išskirti bendrus bankroto teisės bruožus visoms Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. taikytoms teisės sistemoms, bei įvertinti tuo metu galiojusios teisės pritaikomumą šiuolaikinėje bankroto teisėje. „Kodifikacija yra parsminga ir efektyvi tik tada, kai ji yra objektyviai reikalinga“. Objektyvaus reikalingumo kriterijus gali būti nustatytas tik ištyrus paskutiniojo laikotarpio tam tikros teisės šakos ar teisės instituto (šiuo atveju, bankroto) raidą, įvertinus teisės taikymo problemas, bei padarius išvadą, kad pastarųjų nebegalima išspręsti atliekant tik formaliąją kodifikaciją ar pavienių bankroto teisės normų pakeitimus. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normų neefektyvumas, fizinio asmens bankroto (nemokumo) teisinio sureguliavimo nebuvimas – pagrindinės prielaidos esminei bankroto teisės reformai. Bankroto teisės raidos tyrimas aktualus galiojančios teisės patobulinimui: tiek doktrininių aspektų, tiek konkrečių teisės normų požiūriu. Tyrimo objektas – bankroto teisė, t.y. doktrina, teisinės idėjos ir bankroto, konkurso bei giminingus teisinius su skolininko nemokumu susijusius santykius reguliavę teisės institutai bei atskiros teisės normos, galiojusios Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m., bankroto teisės normos galiojusios ir tebegaliojančios Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m. Tyrimo dalykas – bankroto teisės bei atskirų su bankrotu susijusių teisės institutų raida Lietuvos Respublikoje nuo 1918 metų. Darbo tikslas – išanalizuoti 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje taikytus bankroto teisės institutus bei ištirti bankroto teisės raidą sąlygojusius veiksnius Lietuvos Respublikoje nuo 1918 m. iki 2007 m. Darbo uždaviniai: apibrėžti bankroto, konkurso, nemokumo sąvokas, atskleisti jų tarpusavio ryšį bei sąvokų vartojimo atitinkamu laikotarpiu ypatumus bei vartojimo pokyčių priežastis; apžvelgti bankroto teisės principų ir šaltinių raidą nuo senovės Romos teisėje atsiradusių atskirų bankroto teisės normų ir pagrindų bei aptarti pirmuosius bankroto teisės šaltinius Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, kurie vėliau buvo tiesiogiai naudojami kaip Lietuvos Respublikos bankroto teisės dalis nuo 1918 iki 1940 m.; remiantis pirminiais bankroto teisės šaltiniais bei XIX a. pabaigos - XX a. pradžios mokslininkų, nagrinėjusių skolininkų nemokumo, bankroto, konkurso teisės problemas, darbų apibendrinimu, analizuoti bei palyginti Užnemunėje, Klaipėdos krašte, likusioje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusias bankroto teisės normas bei atskirus institutus 1918-1940 m. laikotarpiu; atskleisti 1918-1940 m. taikyto administracijos instituto finansinių problemų turinčiam skolininkui ypatumus bei administracijos įsteigimo procedūros santykį su šio laikotarpio konkurso teise, ryšį su šiuolaikine bankroto teise; išnagrinėti skolininko baudžiamosios atsakomybės jo bankroto atveju ypatumus 1918 – 1940 m. Lietuvos Respublikoje pagal visas galiojusias teisės sistemas; apžvelgti šiuolaikinės bankroto teisės vystimosi Lietuvos Respublikoje ypatumus nuo 1992 m. iki 2007 metų; išanalizuoti veiksnius, sąlygojusius bankroto teisės raidą ir bankroto teisės aktų pokyčius nuo 1992 m. bei atsižvelgiant į istorinį bankroto teisės paveldą, pateikti pasiūlymus šiuolaikiniam įstatymų leidėjui. Ginamieji disertacijos teiginiai. Darbe suformuluotos bei ginamos šios tezės: 1) Bankroto teisės normos, taikytos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje 1918-1940 m. neturėjo vieningos teisės doktrinos, tačiau esminiai principai, taikomi recepuotoje bankroto teisėje buvo bendri. 2) Lietuvos Respublikoje iki sovietinės okupacijos 1940 m. nebuvo sukurtas nacionalinis teisės aktas, reguliuojantis nemokumo teisinius santykius, nes ekonominius – socialinius visuomenės poreikius patenkinamai atitiko recepuota bankroto teisė ir teisės novelizavimui šioje srityje nei teisės mokslininkai, nei įstatymų leidėjai neteikė prioriteto. 3) Lietuvos įstatymų leidėjai po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. priimdami naujus bankrotą reguliuojančius įstatymus bei vėliau vystydami bankroto teisę iš esmės nesinaudojo istorine bankroto teisės taikymo patirtimi, pirmuosius aktus priėmė skubotai, neištyrę jų efektyvumo, o didžiausią įtaką šiuolaikinei bankroto teisės raidai iki šiol darė ne užsienio valstybių bankroto teisė, o Lietuvos Respublikos teismų praktika bei teisinės kultūros ypatumai Lietuvoje. Darbo naujumas. Darbo mokslinis naujumas pasireiškia tuo, kad Lietuvos teisės moksle pirmą kartą sistemiškai bankroto teisės raidos aspektu nagrinėjami bankroto teisei priklausę institutai (konkursas, skolininko administracija, bankrotas), jų raida, kitų valstybių (Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos) bankroto teisės įtaka 1918 – 1940 m. Lietuvos Respublikoje galiojusiai bankroto teisei, tiriami veiksniai, įtakoję bankroto teisės raidą Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m. Šiuo metu paskelbtuose darbuose, tyrimuose apie skolininko ir kreditorių santykių teisinį sureguliavimą, atsiradus skolininko nemokumui, pastarųjų santykių istorinės raidos aspektai pateikiami labai glaustai, neatskleidžiant pagrindinių principų susiformavimo priežasčių bei jų reikšmės bankroto teisės vystimuisi. Iki šiol moksliniu lygiu bankroto teisiniai santykiai, įskaitant veikiančią teisę, nagrinėti minimaliai, o jų raida Lietuvos mokslininkų tyrimų objektu niekada nėra buvę. Tyrimo praktinė reikšmė. Šio tiriamojo darbo praktinė reikšmė yra tiesiogiai susijusi su mokslinio darbo aktualumu. Tikimasi, kad darbas galėtų būti naudingas ne tik įstatymų leidėjams, pastaruoju metu kuriantiems materialiai naują nemokumo teisinių santykių koncepciją, paremtą jau seniai susiformavusiais bankroto teisės principais, nagrinėjantiems galimybes įvesti fizinių asmenų nemokumo institutą, bet ir teisininkams, istorikams, besidomintiems bankroto teisės atsiradimu ir pritaikymu įvairiose teisinėse sistemose, raida, teisės bei istorijos specialybių studentams. Tyrimo rezultatų reikšmė. Esminiai mokslinio tyrimo rezultatai paskelbti Mykolo Romerio universiteto mokslo darbų žurnale „Jurisprudencija“. Autorei aktuali atliekamo tyrimo sklaida: darbo tema bei tuo metu gauti rezultatai buvo pristatyti Lietuvos nacionalinės bankroto administratorių asociacijos nariams, rengiantiems pastabas naujiems bankroto bei restruktūrizavimo įstatymų pakeitimo