Nusižengimų laisvės atėmimo įstaigoje, impulsyvumo ir socialinės paramos sąsajos

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti nusižengimų laisvės atėmimo įstaigoje, impulsyvumo ir socialinės paramos sąsajas. Tyrime dalyvavo 143 nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose. Visi tyrimo dalyviai yra vyrai, kurių amžius varijuoja nuo 20 iki 69 metų (M=39, SD=11,1). Visiems tyrimo dalyviams yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė kinta nuo 17 iki 330 mėnesių (M=106,5, SD=61,3). Nusižengimai buvo skaičiuojami, remiantis oficialiais raštu registruotais duomenimis apie tiriamojo nusižengimus. Impulsyvumui vertinti buvo naudojama BIS-11 impulsyvumo skalė, kuri vertina dėmesio, motorinį ir neplanavimo impulsyvumą. Socialinei paramai vertinti pateikti uždari klausimai apie šeimyninį statusą, bendravimo pobūdį ir dažnį. Taip pat buvo naudojama Russell ir Cotrona (1984) „Social Provision Scale“ socialinės paramos skalė. Tyrimų rezultatai rodo, kad nusižengimai laisvės atėmimo įstaigoje yra teigiamai susiję su dėmesio impulsyvumu ir neigiamai susiję su keliais socialinės paramos veiksniais: vertės patvirtinimu bei rūpinimosi galimybe. Taip pat rezultatai rodo, kad vaikų turintys nuteistieji yra nusižengę mažiau nei tie, kurie vaikų neturi. O laiškais bendraujantys nuteistieji yra nusižengę daugiau kartų nei tie, kurie laiškais nebendrauja. Šiuo tyrimu nustatyta, kad impulsyvumas yra neigiamai susijęs su socialine parama. Tačiau rezultatai rodo, kad impulsyvumas ir subjektyviai suvokiama socialinė parama nusižengimų neprognozuoja. Reikšmingai nusižengimus prognozuoja tik šeiminis statusas (ar turi vaikų) ir bendravimo pobūdis (ar bendrauja laiškais).

The purpose of this study was to establish links between inmate misconduct, impulsivity and social support. The research was conducted in Alytus and Marijampole Correctional facility. 143 inmates participated in the research. All participants were sentenced for imprisonment from 17 to 330 months (M=106,5, SD=61,3). The age varies from 20 to 69 (M=39, SD=11,1). Misconduct was evaluated by counting infractions from officially registered written documents about the inmate. Impulsivity was measured using BIS-11 Impulsiveness scale, which evaluates attentional, motor and non-planning impulsivity. In order to evaluate social support, a few closed-type questions were asked about family status, type and frequency of communication with non-inmates. Also, Russel & Cutrona (1984) ‘Social Provision Scale’ was used for additional social support evaluation. The results of this study show that there’s a significant positive relationship between misconduct and attentional impulsivity. Also, a significant negative relationship was found between misconduct and a few factors of social support (reassurance of worth and opportunity for nurturance). The results also reveal significant difference between inmates who have children and those who don’t, showing that the latter had more infractions than the former. Inmate, who were communicating via letters, had more infractions than those didn’t. The prognostic model shows that only having children and communication via letters are significant misconduct predictors, whereas impulsivity and subjective social support had no significance in the model.