Neteisėtai gauta nauda kaip nuostolių rūšis civilinėje teisėje

Kiekvienas civilinių teisinių santykių pažeidimas sąlygoja civilinės apyvartos stabilumo mažėjimą bei sukelia socialinį konfliktą. Tokiais atvejais (išskyrus pažeidimus dėl nenugalimos jėgos) subjektui, pažeidusiam civilinį teisinį santykį, kyla civilinė atsakomybė. Civilinę atsakomybę galima taikyti tik kai yra šios keturios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, kuri pasireiškia būtent per nuostolių atlyginimo institutą. Todėl norint atkurti teisinių santykių pusiausvyrą, būtina gerai išmanyti nuostolių atlyginimo civilinėje teisėje reglamentavimą. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama neteisėtai gauta pažeidėjo nauda kaip nuostolių rūšis civilinėje teisėje, jos reglamentavimo ypatumai bei problemos Lietuvos Respublikoje. Neteisėtai gauta nauda nagrinėjama kaip viena iš nuostolių rūšių atribojant ją nuo tiesioginių bei netiesioginių nuostolių. Teismai linkę tapatinti pažeidėjo neteisėtai gautą naudą su nukentėjusiojo negautomis pajamomis. Neteisėtai gautos naudos kaip nuostolių rūšies taikymas tik tada, kada sunku tiksliai apskaičiuoti negautas pajamas, priveda prie klausimo, ar neteisėtai gauta nauda yra nuotolių rūšis ar tik metodas, taikomas apskaičiuoti nukentėjusiojo negautoms pajamoms. Be to, neteisėtai gauta nauda atlyginant nuostolius taikoma kaip ultima ratio (paskutinė) priemonė. Pirmiausia yra atlyginami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Čia pasireiškia neteisėtai gautos naudos subsidiarumo principo taikymas. Taip pat šiame darbe analizuojami neteisėtai gautos naudos išieškojimo būdai, kadangi neteisėtai gauta nauda gali būti taikoma ne tik žalai apskaičiuoti. Ji gali būti suprantama kaip reikalavimas, kylantis iš nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių bei reikalavimas, kylantis iš kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo teisinių santykių. Galiausiai neteisėtai gauta nauda analizuojama kaip specialus autorių teisių gynimo būdas ir kaip restitucijos taikymo priemonė. Atsižvelgiant į kasdienį civilinės apyvartos augimą, į teismų užimtumą, šiame magistro baigiamajame darbe siekiama detaliai atskleisti neteisėtai gautos naudos kaip nuostolių rūšies išieškojimo galimybes, kadangi teismų praktikoje dažniau pradėjus priteisti negautą naudą kaip nuostolius, tai būtų nuostolių priteisimo procesą palengvinanti priemonė. Taip pat būtų užtikrinta efektyvesnė civilinė apyvarta, o tai garantuotų mažiau socialinių konfliktų.

In the civil circulation every violation of legal civil relations leads to the loss of stability and causes a social conflict. In these circumstances (except for the civil violations due to force majeure) the party, who breaks a civil legal relation, is liable for damages. Civil liability may be applied only under the four conditions: illegal action, damage, guilt and causality between illegal action and damage. The main function of the civil liability is to compensate damages for the victim. This function reveals itself during the institute of damages. Therefore, a restoration of the balance in the legal relations requires a good understanding of compensation for damages in the civil law. This master final thesis analyzes offender’s unjust gain as a kind of remedy in civil law, also it analyzes its’ regulatory features and problems in the Republic of Lithuania. Unjust gain is analyzed as one of the kinds of damages and it is being delimited of direct and indirect damages. Lithuanian courts are tend to identify the offender’s unjust gain to the victim's lost profits. When it is difficult to calculate lost profits, there is used unjust gain as a kind of remedy. This situation leads to the question: is unjust gain a kind of remedy or is it just a method of calculating lost profits. In addition, the unjust gain is applied only as ultima ratio (last) instrument, because at first there must be paid direct and indirect damages and if it is not possible to calculate the indirect damages, instead of them there is given offender's unjust gain. This is a result of the subsidiarity principle of unjust gain. Also, this master final thesis analyzes methods of unjust gain’s recovery, because unjust gain can be understood as a requirement arising from unjust enrichment and a requirement arising from another person's affairs without the transfer of legal relations. Finally, offender’s unjust gain is analyzed as a special copyright remedy and as a special measure of the restitution. Looking to the daily growth of the civil circulation and the occupation of the courts, this master final thesis seeks to reveal how to value offender’s unjust gain as a kind of remedy, because if the courts more often awarded the offender’s unjust gain as an independent kind of damages, this would make the process of awarding damages easier. It would also ensure effective civil circulation and less social conflicts.