Civiliniai garbės ir orumo gynimo būdai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse: lyginamieji aspektai

Abstract

Pasikeitęs masinio informavimo priemonių vaidmuo bei galia šiandieninėje Lietuvoje bei suvokimas, kad nuo kiekvieno atskiro individo orumo priklauso visos visuomenės identitetas, lemia būtinybę analizuoti civilinių asmens garbės ir orumo gynimo būdų problemas. Didžioji dalis asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimų atitenka visuomenės informavimo priemonėms. Tai lemia asmens garbės ir orumo pažeidimų bei, atitinkamai, gynimo būdų specifiką bei problematiką. Todėl šio magistro baigiamajame darbe keliamas tikslas – išanalizuoti civilinių garbės ir orumo gynimo būdų ypatumus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, identifikuoti aktualiausias teorines ir praktines šių būdų realizavimo problemas, paanalizuoti šių problemų atsiradimo priežastis, pasiūlyti galimus šių problemų sprendimo variantus. Pirmoje darbo dalyje aiškinama asmens teisės į garbę ir orumą samprata, atskleidžiami teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, kritikuojama asmens „garbės ir orumo“ sąvoka, analizuojamas asmens garbės ir orumo bei saviraiškos teisės santykis. Antroje dalyje analizuojamos asmens garbės ir orumo gynimo sąlygos, atskleidžiamos šių sąlygų nustatymo problemos teismų praktikoje. Trečioje dalyje išsamiai analizuojami civiliniai asmens garbės ir orumo gynimo būdai, t. y. neturtinės žalos atlyginimas, paskleistų žinių paneigimas, pažeidimo pripažinimas bei prevencinis ieškinys. Akcentuojama, kad atsižvelgiant į asmens garbės ir orumo pažeidimų specifiką, tam, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi asmens vieta ir vertė visuomenėje, civiliniai asmens garbės ir orumo gynimo būdai turėtų būti adekvatūs pažeidimo pasekmėms. Tai yra tokie, kad teisingai kompensuotų padarytą žalą, užtikrintų asmens garbės ir orumo reabilitavimą visuomenėje (vieši), bei įtikintų visuomenės informavimo priemonę, kad teisė netoleruoja situacijų, kuomet pažeidėjas pelnosi iš žmogaus teisių pažeidimų. Kita vertus akcentuojama, kad civiliniai asmens garbės ir orumo gynimo būdai, negali būti tokio masto, kad taptų neproporcingu saviraiškos laisvės ribojimu ar privačia cenzūra. Išanalizavus minėtų civilinių garbės ir orumo gynimo būdų įgyvendinimą kitose Europos valstybėse daromos išvados, kad šie gynimo būdai Lietuvoje įgyvendinami nepakankamai efektyviai. Ketvirtoje darbo dalyje, analizuojama kitų Europos valstybių praktika ginant asmens garbę ir orumą, kuomet faktinės bylos aplinkybės netenkina tradicinio garbės ir orumo pažeidimo delikto sąlygų. Ištiriama, kad užsienio valstybėse asmens garbei ir orumui suteikiama žymiai platesnė apsauga, nei Lietuvoje. Pateikiami siūlymai plėsti asmens garbės ir orumo gynimo ribas Lietuvoje.