Riaušių kvalifikavimas baudžiamojoje teisėje

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1078

Magistrinio darbo tyrimo tikslas - nustatyti riaušių, kaip baudžiamojo nusikaltimo kvalifikavimo ypatumus. Tyrimo objektas - teisinio reglamentavimo taikymas kvalifikuojant riaušes baudžiamojoje teisėje. Pasiekti numatytam tikslui išsikelti uždaviniai: atskleisti riaušių sampratą. Nustatyti riaušių kvalifikavimo požymius. Išanalizuoti riaušių kvalifikavimui reikšmingus įrodymus. Nustatyti riaušių kvalifikavimo problematiką, remiantis policijos pareigūnų dirbančių su riaušių bylomis praktine patirtimi. Riaušės tai tokie viešai atliekami įmonių sambūrio veiksmai, kai šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka arba smurtaujama ir yra niokojamas turtas. Riaušių metu atliekamų veiksmų formos gali skirtis, tačiau būtini sudėties elementai yra viešoji vieta ir įmonių sambūris. Viešosios vietos ir viešosios tvarkos sąvokas, pateikiamos nevienodai. Viešajai vietai priskiriama vieta, į kurią galima laisvai patekti, neatsižvelgiant į tai, kam ji priklauso nuosavybės teise, o viešoji tvarka siejama su bendromis, visuomenėje egzistuojančiomis elgesio taisyklėmis, kurių pagrindas moralė ir pagarba vieni kitiems. Nustatant riaušių kvalifikavimo požymius išskiriami objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Objektyviesiems požymiams priskiriami: įmonių sambūris, šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, bendrininkavimas bei šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas bei pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Subjektyviesiems požymiams priskiriama tiesioginė tyčia, BK 283 str. sudėties formalumas, kuris nereikalauja padarinių ir asmens amžius, nuo kurio jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Siekiant inkriminuoti asmeniui dalyvavimą riaušėse, riaušių organizavimą ar riaušių provokavimą, svarbu, kad jo atliekami veiksmai būtų užfiksuoti ir vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, atpažinimo protokolais ar kitais galimai įrodymais. Atlikus empirinį tyrimą, nustatyta, kad dauguma policijos pareigūnų dalyvavusių apklausoje, turi pakankamai žinių ir gebėjimų identifikuoti riaušes, žino kriterijus, kuriais identifikuojamas šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas. Verta pažymėti, kad apklaustieji iškėlė problemas, susijusias su riaušių bylų ikiteisminiu tyrimu, kuomet kyla sunkumai identifikuoti asmenį, dalyvavusį riaušėse, jį surasti ir atlikti procesinius veiksmus, o pats tyrimas dėl didelės apimties trunka ilgą laiką.

Purpose of the work to determine the characteristics of riots as criminal offense. The object of the study is the application of legal regulation qualifying riots in criminal law. To achieve purpose of the work, objectives where set: To reveal the concept of the riot, public place, and public order in the context of the riot. To identify the qualification elements of the riot crimes. Analyze the evidence relevant to the qualification of riots. To identify the problems of qualification of riot crimes, considering the experience of police officers. Riots are such publicly performed actions of a group of people, when public order is grossly violated or property is destroyed, violence is used. The forms of action taken during a riot may vary, but the necessary elements of composition are a public place and a gathering of people. The concepts of public place and public order are presented differently. A public place is defined as a place to which one can enter freely, regardless of who owns it, and public order is associated with general rules of behavior existing in society, which are based on morality and respect for each other. When determining the qualifying signs of riots, objective and subjective signs are distinguished . Objective signs: gathering of people, gross violation of public order, complicity: organization, provocation, and participation, aggravating circumstances: use of a weapon, resisting an officer. Subjective signs: direct intention, Penal Code 283 art. which has formality of the composition, which does not require the consequences and the age of the person from whom he is prosecuted. In order to incriminate a person for participating in riots, organizing riots or provoking riots, it is important that his actions are recorded with videos, photographs, official reports, identification protocols or other possible evidence. After conducting an empirical study, it was found that most of the police officers who participated in the survey have sufficient knowledge and abilities to identify riots, and know the criteria used to identify a gross violation of public order. It is worth noting that the interviewees raised problems related to the pre-trial investigation of riot cases, when there are difficulties in identifying the person who participated in the riots, finding him and carrying out procedural actions, and the investigation itself takes a long time due to its large volume.