Pirminio profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumas

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumo reiškinys Lietuvos švietimo sistemoje. Tai itin aktualus procesas, orientuotas į kokybiškų paslaugų teikimą ir sėkmės užtikrinimą profesinio mokymo rinkoje. Profesinio mokymo institucijų kokybės vertinimas analizuojamas dviem aspektais: visų pirma, jo sudėtingumas grindžiamas formaliojo švietimo programomis (tai įstaigos, kuriose suteikiamas vidurinis išsilavinimas), kita vertus, lygiagrečiai vykdomas profesinis mokymas (vadovaujamasi Profesinio mokymo įstatymu). Tokiu būdu ryškėja formaliojo švietimo ir profesinio mokymo grandžių dermės klausimas. Išorinis kokybės vertinimas vykdomas pagal vertinimo kriterijus, susietus su Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija. Tačiau kyla problema, Lietuvos švietimo sistemos sudedamai daliai – profesiniam mokymui – dėl menko prestižo visuomenėje, švietimo politikų ir visuomenės dėmesio stokos iki šiol nėra Vyriausybės patvirtintų išorinio vertinimo kriterijų, kurie optimizuotų profesinio mokymo kokybės užtikrinimo procesą. Baigiamuoju darbu siekiama – išanalizuoti profesinės mokyklos kokybės išorinio vertinimo sistemą ir įvertinti jos veiksmingumą. Siekiant darbui iškelto tikslo, buvo įgyvendinami šie uždaviniai: 1) išanalizuoti Lietuvos švietimo kokybės ir jos užtikrinimo sampratas; 2) atlikti profesinės mokyklos išorinio kokybės vertinimo sistemos analizę; 3) išnagrinėti bendrojo ugdymo išorinio vertinimo sistemą; 4) palyginti Europos Sąjungos šalių profesinio mokymo sistemas pagal pasirinktus kokybės vertinimo kriterijus; 5) atlikti ekspertų apklausą, įvertinant profesinės mokyklos išorinio vertinimo sistemos padėtį ir perspektyvą. Naudoti metodai: mokslinės literatūros kritinė lyginamoji analizė, statistinių duomenų analizė ir modeliavimas, giluminis ekspertų interviu. Pagrindinės išvados. 1) šiuo metu Lietuvos profesiniame mokyme trūksta kokybės užtikrinimo sistemos, kuri būtų pagrįsta įstaigų veiklos įsivertinimu ir išoriniu vertinimu; 2) profesinio mokymo išorinį kokybės vertinimą, jo tvarką bei kriterijus reglamentuoti teisės aktuose, koreguoti Profesinio mokymo įstatymą; 3) Švietimo ir mokslo ministerija turi paskirti už profesinio mokymo išorinį kokybės vertinimą atsakingą instituciją; 4) Austrijos profesinio mokymo sistema yra efektyviausia ir sektina pagal pasirinktų kriterijų palyginimą, nes su mažiausiomis investicijomis į žmogiškąjį kapitalą gaunama didžiausia grąža Europos Sąjungoje; 5) tyrimo metu išryškėjo, kad būtina teisės aktuose patvirtinta išorinio kokybės vertinimo metodika bei kriterijai, būtinas vertinimą atliekančios institucijos paskyrimas ir darbdavių ir socialinių partnerių įtraukimas į vertinimo procesą; svabu yra maksimaliai skatinti kitų Lietuvos švietimo sistemos grandžių ir Europos valstybių profesinio mokymo išorinio kokybės vertinimo gerosios patirties sklaidą. Darbą sudaro penkios dalys. Pirmoje darbo dalyje analizuojama kokybės ir švietimo kokybės sampratos, švietimo kokybė ir jos užtikrinimas bei profesinio mokymo kokybės užtikrinimas Lietuvoje. Antroje darbo dalyje analizuojama pirminio profesinio mokymo teisinės bazės sandara ir jo išorinio vertinimo teisinė problematika, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sąsajos. Trečioje darbo dalyje nagrinėjama bendrojo ugdymo išorinio vertinimo teisinė bazė, bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo sistema ir principai bei išorinis vertinimas. Ketvirtoje darbo dalyje nagrinėjamos Lietuvos, Vokietijos, Olandijos ir Austrijos profesinio mokymo sistemos ir palyginami jų profesinio mokymo kokybės vertinimo kriterijai. Penktoje darbo dalyje pristatomi ekspertų apklausos, kurios metu buvo įvertinta profesinės mokyklos išorinio vertinimo sistemos padėtis ir jos perspektyvos, rezultatai; sudaryta profesinio mokymo išorinio kokybės vertinimo SWOT analizė. Atsižvelgiant į teorinės ir analitinės dalių rezultatus, pateiktos rekomendacijos pirminio profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumui didinti.

Master‘s thesis analyses the phenomenon of the effectiveness of vocational training external quality assessment in the Lithuanian educational system. This is a particularly relevant process, which is focused on provision of high-quality services as well as assurance of success in the vocational training market. The quality assessment of the vocational training institutions is analysed in two aspects: first of all, its complexity is substantiated by the formal education programs (these are the institutions which provide secondary education), on the other hand, vocational trading is carried out simultaneously (regulated by the Law on Vocational Training of the Republic of Lithuania). Thus, a question of the harmony between the links of formal education and vocational training emerges. External quality assessment is carried out in accordance with the assessment criteria, which are associated with the concept of assurance of the quality of formal education. However, an issue arises: due to low social prestige, lack of regard from politicians in the education department as well as limited attention of the society, there has not yet been external assessment criteria approved by the government in regards to the vocational training – a part of the Lithuanian educational system – which would optimise the vocational training quality assurance process. The aim of the thesis is to provide an analysis of the vocational school external quality assessment system as well as to evaluate its effectiveness. In order to achieve the aim of the thesis, the following tasks were realised: 1) To analyse the conceptions of the Lithuanian education quality and its assurance; 2) To carry out an analysis of the vocational school external quality assessment system; 3) To examine general education external assessment system; 4) To compare vocational training systems in the European Union countries based on the selected criteria; 5) To conduct an expert survey in order to evaluate the current situation as well as an outlook for the vocational school external quality assessment system. Methods employed: critical comparative analysis of the scientific literature, statistical data analysis and modelling, in-depth expert interview. Main conclusions. 1) currently Lithuanian vocational training does not have quality assurance system implemented, which would be based on self- as well as external assessment of the institutions; 2) to regulate vocational training external quality assessment, its procedure and criteria in the legal acts, to amend the Law on Vocational Training of the Republic of Lithuania; 3) the Ministry of Education and Science should appoint an institution responsible for the vocational training external quality assessment; 4) Austrian vocational training system is the most effective and exemplary according to the comparison of the selected criteria, as it receives the higher return among the countries in the European Union with the least investment in the human capital; 5) the study revealed the need for legislation-approved external quality assessment methodology and criteria; the need for the appointment of the institution responsible for the assessment as well as inclusion of the employers and social partners in the process of assessment; the spread of the best practices in regards to the vocational training external quality assessment between the European countries and the other links of the Lithuanian educational system should be encouraged as much as possible. Thesis is composed of five parts. In the first part conceptions of quality and quality of the education are analysed along with the assurance of the quality of education and assurance of the quality of the vocational training in Lithuania. The second part provides an analysis of the structure of the legal framework of the initial vocational training and the legal issues its external assessment is concerned with as well as the links between the quality assurance of the general education and vocational training. The third part examines the legal framework of the general education external assessment, general education quality assurance system and its principles as well as external assessment. The forth part provides an examination of the Lithuanian, German, Dutch and Austrian vocational training systems and provides a comparison of their vocational training quality assessment criteria. The fifth part of the thesis presents the results of the expert survey during which the current situation as well as an outlook for the vocational school external quality assessment system was evaluated and, furthermore, SWOT analysis of the vocational training external quality assessment was conducted. Given the results of the theoretical and analytical parts of the thesis, the recommendations for the increased efficiency of the initial vocational training external quality assessment are provided.