Pilietinė visuomenė Europos Sąjungos valdyme

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės demokratinės valstybės veiksmingumas siejamas su pilietinės visuomenės gyvybingumu. Pilietinė visuomenė yra arena, kurioje subrandinami, išreiškiami ir valstybės institucijose atstovaujami visuomenės narių interesai. Tokiu būdu pilietinė visuomenė dalyvauja sprendimų priėmime ir valstybės valdyme. Pastarasis principas yra perkeltas ir į ES lygmenį ir pritaikomas ES valdyme: pilietinei visuomenei suteikiamas vis didesnis vaidmuo. Pagal daugiapakopio valdymo teorinę koncepciją ES yra daugiapakopė, tačiau nehierarchinė valdymo sistema, kurioje nėra aiškių ribų tarp sprendimų priėmimo vietiniame, regioniniame, nacionaliniame ir Europos lygmenyse: visuose lygmenyse priimant sprendimus yra aktyvūs tie patys pilietinės visuomenės veikėjai. Pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) atstovavimas interesams ES lygmenyje Komisijos yra vertinamas kaip būdas sušvelninti taip vadinamą ES "demokratijos stokos" problemą. Ji kyla ir dėl to, kad Europos Parlamentas nėra visavertė atstovaujamosios demokratijos institucija, nes jo galių didinimui prieštarauja federalizmo tendencijų ES priešininkai. Todėl Europos Komisija siūlo kitą kelią sumažinti „demokratijos stokos“ problemą - padidinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme. 2001 m. pasirodžiusioje Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos valdymas“ pilietinei visuomenei numatomas svarbus vaidmuo. Siekiant mažinti „demokratijos stoką“ ES valdyme skirtingų valstybių PVO turėtų būti sudaromos kuo lygesnės sąlygos atstovauti interesams ES lygmenyje. Abejonė tuo, kad šį siekį pavyks įgyvendinti, grindžiama dviem prielaidomis. Daugelis tyrimų, skirtų pokomunistinių VRE valstybių pilietinės visuomenės analizei, atskleidė, kad šiose valstybėse pilietinė visuomenė pasižymi skirtingomis ypatybėmis, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis. Jose kalbama apie pokomunistinių valstybių pilietinės visuomenės silpnumą. Todėl galima klausti, ar tokios VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybės turės reikšmės šių valstybių PVO atstovavimui ES lygmenyje, ir ar šių valstybių PVO sugebės tiek, kiek senųjų ES narių PVO, pasinaudoti galimybėmis atstovauti interesams ES lygmenyje, dalyvauti ES valdyme? Darbo tiriamoji problema - VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumas su svarbiu ES valdymo principu, pagal kurį reikšmingas vaidmuo ES valdyme suteikiamas pilietinei visuomenei. Disertacijoje keliama hipotezė, kad ES valdymo principas, pagal kurį sprendimų priėmime svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei, VRE valstybėms nesudaro lygių sąlygų atstovauti interesams ES lygmenyje, lyginant su senosiomis ES narėmis. Nors atstovavimas automatiškai nereiškia įtakos, tačiau jis yra būtina įtakos sąlyga ir geras įtakos rodiklis. Jei, apibrėžus ir išskyrus dvi valstybių grupes (šiuo atveju VRE valstybes ir senąsias ES nares) pasirodys, kad vienos iš jų PVO geriau atstovaujamos ES lygmenyje, nei kitos, bus galima teigti, kad ES valdymo principas, pagal kurį sprendimų priėmime svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei, yra palankesnis šiai valstybių grupei. Šiuos duomenis papildo vienos ir kitos valstybių grupės atstovavimo interesams tikslų bei veiksmingumo analizė. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas yra ES valdymo principo, suteikiančio svarbų vaidmenį pilietinei visuomenei, įvertinimas VRE valstybių PVO atstovavimo interesams ES sprendimų priėmime požiūriu. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti pilietinės visuomenės sampratos bei tyrimų raidą ir apibūdinti pilietinės visuomenės reikšmę demokratin��se valstybėse; • Atskleisti teorines pilietinės visuomenės vaidmens demokratinių valstybių ir ES valdyme prielaidas; • Apibūdinti PVO dalyvavimo ES valdyme sąlygas; • Išanalizuoti VRE valstybių savitumą ir integracijos į ES įtaką šių valstybių demokratijos raidai bei pilietinės visuomenės gyvybingumui. • Atskleisti VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybes; • Ištirti senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimą interesams ES lygmenyje tiek veikiant savarankiškai, tiek susijungus į europines asociacijas; • Ištirti VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumą su ES valdymo principu, pagal kurį svarbus vaidmuo suteikiamas pilietinei visuomenei. Darbo naujumas ir jo reikšmė. Darbas skirtas aktualiai temai, pilietinės visuomenės dalyvavimui ES valdyme. Pasirinktas iki šiol menkai tyrinėtas ES valdymo aspektas - VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumas su ES valdymo principu, pagal kurį svarbus vaidmuo suteikiamas pilietinei visuomenei. Tai vienas iš pirmųjų išsamesnių darbų, skirtų šiai temai Lietuvoje. Darbe atlikta originali Europos Komisijos konsultacijų su pilietine visuomene duomenų bazės CONECCS analizė, kuri atskleidė valstybių ES narių atstovavimą europinėse asociacijose ir leido palyginti dviejų valstybių grupių, senųjų ES narių ir VRE valstybių atstovavimą, taip pat atstovavimą europinių asociacijų narių ir veiklos sričių kategorijų grupėse. Darbas pasitarnaus įvertinant ES valdymo praktikos ir vykdomos ES valdymo reformos veiksmingumą VRE valstybių požiūriu, taip pat tobulinant Komisijos dialogą su pilietine visuomene ir naujai įvertinant pilietinės visuomenės atstovavimo interesams vaidmenį nacionalinėse, ypač pokomunistinėse valstybėse ES narėse. Gauti rezultatai galėtų tapti impulsu naujiems tyrimams, pavyzdžiui, mėginant įvertinti ne tik VRE valstybių PVO atstovavimą ES lygmenyje, bet ir jų įtaką ES sprendimų priėmimo procese. Taip pat būtų galima giliau pažvelgti į priežastis, lėmusias skirtingą senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimą įvairiose europinių asociacijų narių ir veiklos sričių kategorijų grupėse. Darbo metodologija. Apibrėžiant darbo teorines nuostatas, apibūdinant sąvokas, nustatant tyrimo prielaidas pritaikyti analizės, lyginimo, sisteminės analizės, apibendrinimo metodai. Toliau vykdant darbo uždavinius ištirtas senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimas interesams ES lygmenyje. Siekiant nustatyti, ar vienos valstybių grupės PVO ES lygmenyje yra atstovaujamos geriau, nei kitos, pasitelkiamas lyginimo metodas. Darbe analizuojant ES valdymą pasitelkta daugiapakopio valdymo samprata. remtasi daugiapakopio valdymo teoretikų dėstomomis nuostatomis, kad ES, būdama daugiapakopis politinis darinys, nėra hierarchinė struktūra, be to, nėra aiškių ribų tarp sprendimų priėmimo nacionaliniame ir Europos lygmenyse. Todėl tie patys pilietinės visuomenės veikėjai gali būti aktyvūs keliuose lygmenyse, o jų veiklą struktūruoja ir nacionalinio, ir europinio lygmens institucijos. DARBO STRUKTŪROS APŽVALGA Disertaciją sudaro įvadas, šešios dalys ir išvados. 1. dalyje „Pilietinė visuomenė ir požiūrio į jos dalyvavimą valdyme kaita“ išanalizuota pilietinės visuomenės sampratos bei tyrimų raida, apibūdinta pilietinės visuomenės reikšmė demokratinėse valstybėse, atskleistos teorinės pilietinės visuomenės vaidmens demokratinių valstybių ir ES valdyme prielaidos. Šioje dalyje aptarus pilietinės visuomenės sampratos ir tyrimų raidą apibendrinama, kad šiuolaikinės demokratinės valstybės veiksmingumas yra susijęs su pilietinės visuomenės gyvybingumu. Esama dvejopo pilietinės visuomenės vaidmens demokratinėse valstybėse. Pirma, pilietinė visuomenė suprantama kaip arena, kurioje formuojasi aktyvūs ir sąmoningi piliečiai, subrandinamos vertybės, kuriomis pagrįstas visuomenės gyvenimas ir nustatomi ryšiai tarp visuomenės narių. Antra, pilietinė visuomenė išreiškia savo narių interesus ir sąveikauja su valstybe dalyvaudama sprendimų priėmime ir valstybės valdyme. Pilietinę visuomenę suformuoja nepriklausomos organizacijos ir bendrijos, atstovaujančios interesams – PVO. Jos dialogo su valdžios institucijomis ir interesų atstovavimo požiūriu apibūdinamos kaip interesų grupės. Šiuo atveju pažymima ir analizuojama viena iš PVO funkcijų demokratinėje visuomenėje, atstovavimas interesams. PVO atstovavimas interesams ir dalyvavimas Vakarų valstybių valdyme turi ilgą tradiciją. VRE valstybėse ši praktika atnaujinta tik žlugus komunizmui. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po jo žlugimo VRE valstybėse procedūrinė demokratija veikia beveik be priekaištų, čia niekas neabejoja laisvosios rinkos principais, tačiau pilietinės visuomenės silpnumas yra vienas iš skiriamųjų VRE valstybių bruožų lyginant su Vakarų Europos šalimis. Garsėjant kritikai dėl ES „demokratijos stokos“ kaip viena iš svarbiausių išeičių buvo pasirinktas pilietinės visuomenės vaidmens ES suaktualinimas. Nacionalinėse valstybėse įprasta atstovaujamoji demokratija ES lygmenyje gali būti pritaikyta tik ri

Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU (priority 7 of the Sixth Framework Programme of Research) and dedicated to the analysis of efficient and democratic multilevel governance in Europe. The two PhD networks are: “Civil Society Involvement in European Governance” (Germany, Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), network coordinator prof. Beate Kohler-Koch, and “The Europeanization of Public Policies in Eastern European Countries” (France, Centre d’études européennes de Sciences-Po), network coordinator dr. François Bafoil. Also, two traineeships have contributed to the research: in Lund University, Sweden, and Wroclaw University, Poland. The research problem The research problem has been formulated with regard to the EU governance principle to provide civil society with a greater role in the EU decision-making. The research aims to examine if this principle is advantageous for the CCEE. The research is based on the methodological approach which upholds the view that vibrant civil society is vital in a democratic order. Civil society is an arena in which the interests inherent in society are nurtured, embodied and represented. Representing the interests, civil society participates in the decision-making and in the governance of the national states. This principle of the participation of civil society in the decision-making is transferred to the EU level and is applied in the EU governance. In accordance with the theoretical approach of the EU multi-level governance, the EU is considered as multi-level, non-hierarchical system of governance in which “supranational, national, regional, and local governments are enmeshed in territorially overarching policy networks” . Interest representation of civil society organizations (CSOs) at the European level is treated by the European Commission as the means of dealing with the so-called problem of “democratic deficit” of the EU. One of the important elements of dealing with the problem of “democratic deficit” is the provision of equal opportunities to represent interests at the EU level to the various CSOs. Many researches on civil society of post-communist countries, however, have revealed different characteristics of civil society in these countries when compared to the West European countries. The main conclusion is that civil society in post-communist countries is weak in comparison to the West European countries . A question could be posed, how this characteristic of civil society influences the representation of the CSOs of these countries at the EU level, and if the CSOs of these countries are able to use the opportunities, as the old members of the EU do, to represent the interests at the EU level? The research problem is the compatibility of the characteristics of civil society of the CCEE with the important principle of the European governance to provide civil society with a significant role in the EU decision-making. The research aim and objectives The research aim is the evaluation - with regard to the representation of the CCEE in the decision-making at the EU level - of the EU governance principle to provide civil society with a significant role in the EU decision-making. The research objectives: • To analyse the evolution of the concept of civil society and to characterize the role of civil society in a democratic state; • To reveal the theoretical assumption of the participation of civil society in the governance of the national states and the EU; • To define the conditions of the representation of the CSOs in the decision-making at the EU level; • To analyse the distinctiveness of the CCEE and the impact of the integration into the EU to the democratic development and civil society of these countries; • To exhibit the characteristics of civil society of the CCEE; • To explore the differences of interest representation of the old EU members and the CCEE at the EU level; • To exhibit the importance of the characteristics of civil society of the CCEE for the representation of these countries at the EU level; • To explore the compatibility of the characteristics of civil society with the principle of the European governance to provide civil society with a significant role in the EU decision-making. Scientific novelty of the dissertation The research is dedicated to an important topic, the EU governance reform, whose objective is to ensure a greater role of civil society in the decision-making. The dissertation explores the aspect of the reform which has not been examined yet in detail and comprehensively, the compatibility of the characteristics of civil society of the CCEE with the aims of this reform. The dissertation constitutes one of the first circumstantial researches of the topic in Lithuania. By now only very few researches have focused on the collation and the comparison of the interest representation of the old EU members and the CCEE at the EU level. For the Western scholars the topic of the representation of the CSOs of the CCEE at the EU level has not seemed an important one due to an insignificant role of the CSOs from the CCEE, whereas the researchers from the CCEE have focused their attention on the analysis of the interest representation exclusively of their own countries. Moreover, prior to the enlargement of 2004, when 8 post-communist countries joined the EU, the comparison of the representation at the EU level of the CSOs of the old EU members and the CCEE implied certain methodological troubles, because the comparison would have been performed between the EU members and candidate states, the CSOs of which had different interests and sometimes different status. In the dissertation, an original analysis of the European Commission database CONECCS, devoted to the consultation with civil society, has been presented. In the analysis, the representation of the EU member states in the Euro groups has been revealed and the comparison of the representation of the two country groups performed. The analysis has presented the representation in the Euro groups by the categories of the members and area of activity. The research will contribute to the evaluation of the efficiency of the EU governance and its reform with regard to the CCEE, to the discussions on the refinement of the European Commission and civil society dialogue, and to the definition of the significance of interest representation of civil society in the post-communist countries. Research methodology The methodological approach of the research has been framed exploring and analysing the literature on management, administration and political sciences. The study of the literature has allowed to reveal the theoretical assumptions of the participation of civil society in the governance of the national states and the EU. The conditions of CSOs representation in the decision-making at the EU level, the distinctiveness of the CCEE and the impact of the integration into the EU upon the democratic development and civil society of these countries, as well as the characteristics of civil society of the CCEE have been revealed on the basis of analysis of the scientific literature, statistical data, the EU legal acts, the reports of the European Commission, the European Parliament, and the European Economic and Social Committee. To achieve the above mentioned objectives, the following theoretical research methods have been used: analysis, comparative method, systemanalysis, generalization. In exploring the differences of interest representation of the old EU members and the CCEE at the EU level, the comparative method has been applied. The comparison has been conducted with the aim to explore if the countries have equal opportunities to represent their interests at the EU level. A conclusion that the opportunities are not equal and one group has an advantage over the other could be drawn if the analysis of the EU governance reform would reveal that its course is oriented towards the interest representation characteristics which are inherent to one group of the countries. Interest representation of subnational and national CSOs at the EU level has been explored analysing scientific literature and the statistical data provided in it. Interest representation of the European associations, the Euro groups, has been explored carrying out an original analysis of the database CONECCS. OVERVIEW OF THE DISSERTATION STRUCTURE The dissertation consists of Introduction, 6 parts, and Conclusions. Part 1 “Civil