Competences of Social Workers That Enable Strengthening the Mental Resilience of Children Living Care Homes
Ramanauskienė, Laura |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinės sutarties Nr. MRU-EDT-705
Socialiniai darbuotojai, dirbantys institucinę globą teikiančioje įstaigoje, t.y. bendruomeniniuose vaikų globos namuose kasdien prisiima atsakomybę už vaikus. Jie netik stengiasi patenkinti fiziologinius vaikų poreikius, bet ir teikia emocinę, socialinę bei psichologinę paramą tiems, kuriuos augina. Būtent dėl to vaikams, patyrusiems traumas, socialiniais darbuotojais vaikai ima pasitikėti. Jie tampa pavyzdžiu, iš kurio vaikai mokinasi tiek buitinių gyvenimo įgūdžių, tiek ir emocijų valdymo metodų. Šio tyrimo tikslas – atskleisti kokios socialinių darbuotojų kompetencijos (žinios, gebėjimai, įgūdžiai) įgalina vaikuose psichologinio atsparumo stresui mąstymo būdus, ir pamatyti jų asmeninę patirtį dirbant su vaikais, patyrusiais netektis. Tyrimo uždaviniai: 1) Empiriškai išanalizuoti psichologinio atsparumo stresui apraiškas ryšyje su socialinių darbuotojų pastangomis. 2) Identifikuoti socialinių darbuotojų kompetencijas, kurias jie sąmoningai ar pasąmoningai naudoja kasdienybėje augindami likimo sutraumuotus vaikus, 3) Išryškinti kompetencijas, orientuotas į jų asmeninius bei profesinius gebėjimus, kurie stiprina vaikų gebėjimą įveikti gyvenimo sunkumus, atsitiesti po skaudžių patirčių, 4) Pateikti praktines rekomendacijas apie darbui su vaikais reikalingas kompetencijas, ir išryškinti darbuotojų sąmoningas pastangas auginti stresui atsparius vaikus socialinėje sferoje dirbantiems asmenims. Atliktas kokybinis interpretacinis tyrimas, turintis fenomenologinės strategijos bruožų. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų kompetencijas, kurios įgalina vaikuose psichologinio atsparumo stresui mąstymo būdus, pasirinktas kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą. Gauti tyrimo duomenys buvo išanalizuoti taikant kokybinį temos analizės metodą. Tyrimo dalyvės yra penkios moterys, dirbančios SOS vaikų kaimo organizacijoje. Atliktas tyrimas atskleidė, jog vienos iš svarbiausių kompetencijų yra socialinių darbuotojų gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku, gebėjimas palaikyti jau užmegztą santykį, gebėjimas sukurti saugią aplinką vaikams augti, taip pat atliepti vaikų poreikius, bei gebėjimas suvokti vaikų elgesį bei susieti jį su adaptaciniais procesais. Taip pat išryškėjo socialinių darbuotojų vertybinės nuostatos, sietinos su humanistiniu požiūriu bei įgūdžiais, būdingais profesiniui atsparumui palaikyti. Antras tyrimo klausimas padėjo atskleisti kompetencijas, kurios yra svarbios siekiant išsaugoti profesinį atsparumą: gebėjimas išsaugoti emocinę pusiausvyrą krizės metu, gebėjimas būti nuoširdžiu darbe, bei gebėjimas skirti dėmesio psichinei sveikatai, kad nebūtų pasiektas perdegimo sindromas. Išvados leido suprasti, kad socialiniams darbuotojams reikalinga emocinė pagalba iš specialistų (psichologų bei supervizorių), taip pat turi būti užtikrintos sąlygos reikiamam poilsiui gauti; darbuotojai patys turi degti noru tobulėti, augti, bei būti lanksčiais, kad rastų tinkamas priemones pritaikyti naujai įgytas žinias bei siūlomus metodus kasdienėje praktikoje.
Social workers working in organizations that provide care for minors in residential settings assume a wholesome responsibility for children. Not only do they work towards satisfaction of their physical needs, but also, become the most important persons in their lives. They become exemplary figures from whom children learn essential life skills. The goal of this study is to reveal social worker’s competencies that aid in strengthening the mental resilience of children living in care homes based on their experience. The objectives of the study: 1) Empirical analysis of resilience development in connection with social support received from caregivers, 2) Identification of the competencies of social workers, which they mindfully or unintentionally use to work with children who are facing adversity daily, 3) Analysis of the competencies in terms of effectiveness, and a description of their implementation in connection to encouragement of resilience, 4) Drawing practical inferences from the study and suggesting them for wider population, for practitioners, who work directly with children in care. Qualitative phenomenological study was done. Since the intention was to reveal social worker’s competencies that strengthen the mental resilience in residential care children, the choice was made to use qualitative study design and gather data through semi-structured interviews. Results were analyzed via employing the features of thematic analysis. Five female participants, who are employed at SOS children village, took part. The researcher was able to discover five major competencies and a catalogue of related abilities that showed resilient pathways are best formed through social worker’s competence to affiliate and maintain connection with a child, providing safe place for children to live in, one’s ability to satisfy children’s needs, and understanding children’s behavior by tying them up with adaptation processes. It also showed teaching of resilience is only possible because workers demonstrate skills of professional resilience themselves first. The conclusions lead to the realization that social worker’s need non-formal assistance for finding ways to unwind, and avoid burnout, as well as emotional support from organization is crucial for helping professionals deal with daily struggles they face at work.