Perėjimo nuo verslo apskaitos standartų prie tarptautinių apskaitos standartų įtaka įmonių veiklos rezultatams

Tyrime nagrinėtos temos aktualumą viešojoje erdvėje atskleidė Lietuvos verslo įmonės, kurios iškėlė klausimą dėl skirtingai interpretuojamų įmonių veiklos rezultatų pagal šalyje įmonių buhalterinę apskaitą reglamentuojančius du verslo apskaitos ir kontrolės mechanizmus, veikiančius Lietuvoje. 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo VAS, o nuo 2005 m. sausio 1 d. įpareigotos įmonės, kurių vertybiniais popieriais yra leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, savo apskaitą tvarkyti pagal TAS. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 14 d. įpareigojo valstybės valdomas įmones apskaitą tvarkyti pagal TAS. Atitinkamai dalis Lietuvos įmonių, ženkliai įtakojančių Lietuvos ekonomikos augimą, privalėjo įvykdyti ES ir LR institucijų iškeltus reikalavimus ir pakeisti apskaitos sistemą, pereinant nuo VAS prie TAS. Analizuojant šiuos Lietuvoje veikiančios apskaitos sistemos pokyčius svarbu paminėti bendrąją makroekonominę taisyklę, bylojančią apie tai, kad kiekvienas inicijuotas pokytis verslo aplinkoje sąlygoja neigiamus trumpalaikius rezultatus, kurie gali virsti teigiamais ilgalaikėje perspektyvoje. Teigiami ilgalaikiai pokyčiai yra būdingi tada, kai, įsigaliojus naujai tvarkai, ilgainiui įmonės prisitaiko prie naujos verslo aplinkos (naujų taisyklių), leidžiančios generuoti geresnius įmonių veiklos rezultatus nei anksčiau. Tyrimo objektas – Verslo apskaitos standartai ir Tarptautiniai apskaitos standartai. Tyrimo tikslas – apžvelgiant ir įvertinant ES ir Lietuvos teisinę bazę, reglamentuojančią VAS ir TAS apskaitos sistemas, išnagrinėti esminius skirtumus tarp jų ir nustatyti, perėjimo nuo vienos apskaitos sistemos prie kitos įtaką įmonių veiklos rezultatams. Tyrimo uždaviniai: 1. Trumpai apžvelgti VAS ir TAS reglamentuojančią teisinę bazę; 2. Palyginti VAS ir TAS ataskaitų rengimo principus, nustatyti panašumus, skirtumus; 3. Aptarti abiejų apskaitos standartų pranašumus siekiant geresnių įmonių rezultatų; 4. Įvertinti Lietuvos įmonių perėjimo prie TAS įtaką įmonių veiklos rezultatams. Tyrimo metodika: sisteminės literatūros ir informacijos šaltinių analizė, sintezė, loginė ir lyginamoji analizė, empirinių duomenų analizė. Iškelta hipotezė, kad perėjimas nuo VAS prie TAS neigiamai įtakoja įmonių finansinės veiklos rezultatus dėl to, kad įmonėms pereinant prie TAS gali reikėti numatyti papildomus resursus siekiant tinkamai parengti veiklos ataskaitas arba perėjus prie TAS gali skirtis veiklos rezultatų interpretavimas, neigiamai įtakojantis įmonės įvaizdį prieš potencialius investuotojus. Atlikus sisteminės literatūros ir informacijos analizę svarbu pažymėti, kad į Lietuvą TAS atėjo Lietuvai dar nesant pasiruošus įsisavinti šios sistemos. Tai sąlygojo LR teisinės bazės stabilumo ir aiškumo trūkumą. Kadangi tuo metu šalyje buvo įsivyravusi VAS, naujai atsiradę TAS reikalavimai sukėlė daug diskusijų verslo aplinkoje. Tačiau, pastaruoju metu vis labiau priartinant tiek VAS, tiek visą Lietuvos teisinę bazę prie ES teisinės bazės, įmonių veiklos ataskaitos kuo toliau, tuo labiau standartizuojamos, o atitinkamai mažėja ir veiklos ataskaitų interpretacijų galimybės. Ši tendencija teikia vilties, kad perėjimas prie TAS įmonėms tampa kuo toliau, tuo mažiau skausmingas, o ateityje, visiškai suvienodinus VAS ir TAS, perėjimas prie TAS turėtų tapti tik formalumu. Atlikus TAS palyginimo su VAS analizę pažymėtina, kad įmonei pereinant prie TAS atsiranda papildomų įmonės apskaitos pokyčių, kurie galėtų įtakoti įmonės veiklos rezultatus. Šie nesutapimai pereinant prie TAS iškristalizuoja įmonės apskaitą potencialiam išorės investuotojui. Tačiau yra rizika dėl ženklaus apskaitos darbo krūvio padidėjimo, ypatingai didelėms įmonėms nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių apskaitos sistemai pakeisti. Empirinių duomenų analizė parodė, kad įmonių, kurioms perėjimas prie TAS padidino grynojo pelno deklaruojamus rezultatus buvo trečdaliu daugiau, tačiau jų deklaruotas rezultatų pagerėjimas sudarė vidutiniškai 11% metinių pelno (nuostolio) ataskaitose atvaizduotų rodiklių pagerėjimą. Tuo tarpu įmonių, kurioms perėjimas prie TFAS sumažino grynojo pelno (nuostolio) deklaruojamus rezultatus, buvo mažiau, bet jų deklaruotas pelno (nuostolių) rezultatų pablogėjimas sudarė vidutiniškai 25% blogesnis pagal TFAS. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje įmonės, kurios pakeitė savo apskaitos politiką, pereinant prie TFAS, nepriklausomai nuo to, ar pagal TFAS ataskaitose jų rezultatai atsispindėjo geriau ar blogiau nei pagal VAS, 2004-2006 metais pasiekė geresnius veiklos rezultatus lyginant su tomis įmonėmis, kurios nekeitė savo veiklos apskaitos politikos. Tai paneigė šio tyrimo hipotezę. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju, t.y. ilgalaikėje perspektyvoje įmonių veiklos rezultatams įtaką daro ne pats perėjimas nuo VAS prie TAS, o įmonių vykdoma politika ir priimami sprendimai politikos pakeitimams. Kitaip tariant, įmonės, kurios ryžtingiau vykdė savo apskaitos politiką, registravo geresnius veiklos rezultatus. Remiantis šio tyrimo rezultatais rekomenduojama įmonėms, kurios šiuo metu rengia veiklos ataskaitas pagal VAS, jau dabar pradėti orientuoti savo veiklos ataskaitų rengimą ir, atitinkamai rengti ataskaitas pagal TAS. Taip pat LR finansų ministerijai yra tikslinga kreiptis į EK dėl TAS patikslinimo, sukonkretizuojant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių dalių apskaitymo detalumą.

The relevance of the analysis was revealed by the Lithuanian business companies, which brought up the question regarding the differently interpreted accounting results according to the two different accounting and control mechanisms that are pertinent in Lithuania. 01-01-2004 the Lithuanian Business Accounting Standards (BAS) came into force in Lithuania and since 01-01-2005 companies, which had their securities traded in a stock market, had to change their accounting policy to prepare their books according to the International Accounting Standards (IAS). Moreover, the Lithuanian government since 14-07-2010 obligated the government-owned companies to prepare their books according to IAS. A number of Lithuanian companies, significantly involved in the growth of the Lithuanian economy, therefore had to implement the requirements of the EU and the Lithuanian government and to change their accounting policy, switching from BAS to IAS. When analyzing the mentioned changes it is important to mention the common macroeconomic rule, stating that every initiated change for the business environment negatively affects the short-term business results, which could turn into the positive results in the long run. The positive long-term changes are frequent after the companies get used to the new business environment (new rules), which allows for the companies to generate better returns than before. Object of the analysis – Business Accounting Standards and International Accounting Standards Goal of the analysis – analysis of the basic differences between BAS and IAS and the determination how the transition from one system to another affects the returns of the business companies after the analysis of the EU and the Lithuanian legal basis for business accounting. Task of the analysis: 1. Short overview of the BAS and the IAS legal basis; 2. Comparison of the accounting principles of BAS and IAS, determination of similarities and differences; 3. Description of the similarities of both systems in order to achieve better returns for the companies; 4. Evaluation of how the transition to IAS affects the returns of Lithuanian business companies; Method of the analysis: systematic analysis of the relevant literature and other information sources, synthesis, logical and comparative analysis, analysis of the empirical data. Hypothesis of the analysis: the transition from BAS to IAS negatively impacts the financial results of business companies due to the factors such as the need of additional human resources in order to correctly prepare the books according to the new system, or after the transition to IAS the different interpretation of the financial results of a company may negatively impact its status for the potential investors. After analyzing of the systematic literature it is important to note that the IAS came to Lithuania too early for the country to accept this system. This resulted in the lack of accuracy and stability of the Lithuanian legal basis. Since at the time the BAS had recently prevailed, the new IAS requirements caused many discussions in the business environment. Presently, however, as the BAS, together with the whole Lithuanian legal basis has been approaching to the EU legal basis, the accounting reports of the Lithuanian business companies are becoming more and more standardized. This causes fewer possibilities for the interpretations in the accounting reports. This tendency brings hope that the transition to IAS becomes less painful for the business, and in the future, as the BAS fully approaches the IAS, the transition to IAS should become just a formality. After the comparison of IAS with BAS it is important to note that as a company completes the transition to IAS, it faces several new changes of the accounting that could affect the results of the business returns. These changes crystalize the book keeping of the business that performs the transition to IAS, which is very useful for potential investors. There is a risk, however, regarding the significant increase in the necessity of the human resources for the accounting, especially for large companies, for the correct implementation of the changes in the accounting system of the real estate, equipment and the installation parts. The analysis of the empirical data showed that there were more companies (by one third), which declared better net revenue results after the transition to IAS. The average increase of the declared net revenue reached 11%. On the other hand the companies, which declared worse net revenue results averaged to 25% net revenue decrease according to IAS. In the long-term, however, the companies, which made the transition by changing their accounting policy by moving to IAS, in spite of whether the net revenue results appeared to be better or worse according to IAS, reached better business results in the period from 2004 to 2006 compared to the companies, which did not make the transition to the different accounting system. This resulted in the denial of the Hypothesis of the analysis. It is necessary to evaluate, however, that in this case (in the long-term perspective) the better returns of the businesses are caused by the policy and the governance of the companies rather than by the transition from BAS to IAS. In other words, the businesses that resolutely implemented their accounting policy, showed better returns of their activities. According to the results of the analysis it is recommended to initiate the transition of the accounting policy to the IAS as soon as possible for the companies, which are still staying with the BAS. It is also recommended for the Lithuanian Ministry of Finance to request the European Commission to initiate the specification of the IAS in order to clarify the level of detail for the declaration of real estate, equipment and the installation parts.