Preliminarioji sutartis ikisutartiniuose santykiuose: teismų praktikos dinamika

Abstract

Atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties institutas kelia vis didesnį teorinį susidomėjimą ir vis dažniau yra taikomas civilinės apyvartos dalyvių civiliniuose teisiniuose santykiuose bei įvertinus, jog Lietuvos teismuose per pastarąjį dešimtmetį tie patys klausimai aiškinti nevienodai sprendžiant ginčus, kylančius iš preliminariosios sutarties, Lietuvos bei užsienio šalių civilinės teisės moksle laikomasi skirtingų pozicijų dėl šio susitarimo esminių sąlygų, atsakomybės rūšies, kylančios už jo pažeidimą, šios sutarties užtikrinimo, ir, apskritai, dėl preliminariosios sutarties vietos civilinės teisės sistemoje, šiame magistro darbe prioritetiniu laikomas sisteminio pobūdžio klausimas, ar preliminarioji sutartis yra civilinė sutartis, ar ikisutartinis dokumentas ir ar tikrai iš jos kylantys santykiai yra ikisutartiniai kaip nurodo dauguma Lietuvos teisės mokslininkų ir LAT daugumoje savo nutarčių. Atsakant į šį klausimą darbe pasitelkiami logikos dėsniai, remiamasi šio instituto samprata romėnų teisėje, analizuojami preliminariosios sutarties kaip sandorio būtinieji elementai ir šios sutarties esminės sąlygos, remiantis LAT praktika. Argumentuojama, kad tik laikant preliminariąją sutartį sandoriu ir viena iš civilinių sutarčių rūšių, o iš jos kylančius teisinius santykius – sutartiniais, galima aiškiai atriboti preliminariąją sutartį nuo teisiškai neįpareigojančių dokumentų, paaiškinti prievolių, kylančių iš preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų taikymą, netesybų kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės formų taikymą LAT praktikoje ir kt. Atliktos analizės rezultatų ir darbo išvadų pagrindu siūloma laikyti, jog sudarius preliminariąją sutartį tarp šalių atsiranda sutartiniai santykiai, o ikisutartiniai – pasibaigia, tuo sprendžiant civilinės atsakomybės rūšių ir formų probleminius klausimus ir kitus LAT išaiškinimuose pasitaikančius prieštaravimus, taip pat siūloma nustatyti aiškią taisyklę, kad pagal preliminariąją sutartį numatytą CK 6.165 str. avansas yra galimas; rekomenduojama ir toliau laikytis doktrinoje vyravusios nuostatos, kad preliminariojoje sutartyje aptartos sąlygos turi būti suprantamos kaip pagrindinės sutarties esminės sąlygos, tarp kurių neabejotinai turi atsispindėti sutarties dalykas.