Perdegimo sindromo diagnozavimo galimybės socialinio darbuotojo profesinėje veikloje

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1351.

Dešimtmečius perdegimas buvo pagrindinė organizacijų problema, tai svarbi profesinės sveikatos tema (Schaufeli ir kt., 2023). Socialiniame darbe, kaip ir kitose panašiose profesinėse srityse, reikalaujančiose didelių fizinių, emocinių, psichologinių ir dvasinių išteklių, pernelyg įsitraukus į veiklą susiduriama su įvairiomis tiek asmeninėmis, tiek profesinėmis grėsmėmis. Perdegimas darbe yra svarbus veiksnys, kurį reikia periodiškai matuoti, stebėti, nes jis gali turėti rimtų pasekmių dėl stiprių sąsajų su prasta psichine sveikata. Straipsnių gausa apie profesinį perdegimą rodo problemos egzistavimą ir paplitimą. Yra tebeieškoma būdų, kaip nustatyti ar / ir įvertinti profesinį perdegimo sindromą. Šio darbo tikslas – atskleisti perdegimo sindromo diagnozavimo galimybes socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Tiriamaisiais buvo pasirinkti socialiniai darbuotojai, dirbantys Lietuvos viešajame sektoriuje – Socialinių paslaugų centre (kiekvienoje savivaldybėje pavadinimas skiriasi, nors įstaigos paskirtis ta pati – organizuoti ir/ar teikti prevencines, bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas). Naudojant mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizę pasirinkto tyrimo aspektu bei empirine – kiekybinio tyrimo pasirinktu instrumentu – perdegimo vertinimo priemone (angl. Burnout Assessment Tool, BAT), klausimynu raštu – apklaustų respondentų duomenų analize, buvo nustatyta, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys Lietuvos viešajame sektoriuje – Socialinių paslaugų centre (kiekvienoje savivaldybėje pavadinimas skiriasi), patiria vidutinį perdegimo lygį. Analizuojant tyrimo duomenis rasti reikšmingi rezultatai, kurie atskleidė, kad socialiniai darbuotojai turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniau patiria protišką ir fizinį išsekimą bei įtampą ir stresą nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys socialiniai darbuotojai. Iškelta pirma hipotezė: „Socialiniai darbuotojai, turintys aukštą neuniversitetinį išsilavinimą dažniau patiria perdegimo sindromą“ nepasitvirtino. Taip pat rasti statistiškai reikšmingi ryšiai situacijose – pradedantieji, iki 3 metų, darbo stažą turintys socialiniai darbuotojai labiausiai jaučia fizinį išsekimą darbe ir netiki, kad jų darbas yra svarbus kitiems. Tačiau statiškai reikšmingas ryšys parodė, kad sunkiausiai darbe sekasi kontroliuoti savo emocijas socialiniams darbuotojams, kurie turi 22 ir daugiau metų darbo patirties. Iškelta antra hipotezė: „Socialiniai darbuotojai, turintys nedidelį, iki 5 metų, darbo stažą dažniau patiria perdegimo sindromą“ iš dalies pasitvirtino.

Burnout has been a major problem in organisations for decades and is an important occupational health topic (Schaufeli et al., 2023). In social work, as in other similar occupational fields requiring significant physical, emotional, psychological and spiritual resources, over- involvement exposes people to a range of threats, both personal and occupational. Burnout at work is an important factor that needs to be measured and monitored periodically, as it can have serious consequences due to its strong correlation with poor mental health. The abundance of articles on occupational burnout shows the existence and prevalence of the problem. There is an ongoing search for ways to identify and/or assess occupational burnout syndrome. The aim of this paper is to highlight the possibilities of diagnosing burnout syndrome in the social worker's professional practice. The subjects were social workers working in the Lithuanian public sector - the Social Services Centre (the name varies from municipality to municipality, although the purpose of the institution is the same - to organise and/or provide preventive, general and special social services). Using the analysis of scientific literature and legal documents from the perspective of the selected study and the empirical - quantitative research instrument - Burnout Assessment Tool (BAT), written questionnaire - analysis of the data of the interviewed respondents, it has been found out that social workers working in the Lithuanian public sector - Social Services Centre (the name of the centre differs in each municipality), experience a moderate level of burnout. The analysis of the survey data revealed significant results, which showed that social workers with a university degree are more likely to experience mental and physical exhaustion and to be more likely to experience tension and stress than social workers with a non-university degree. The first hypothesis, 'Social workers with higher non-university education are more likely to suffer from burnout syndrome', was not supported. Statistically significant relationships were also found across situations, with novice social workers with less than 3 years of experience feeling the most physically exhausted at work and not believing that their work is important to others. However, a statistically significant relationship showed that social workers with 22+ years of experience find it hardest to control their emotions at work. The second hypothesis, 'Social workers with less than 5 years of experience are more likely to suffer from burnout syndrome', was partially confirmed.