Turto patikėjimo teisės lyginamoji analizė: Lietuva, Rusija

Abstract

Nūdienos ekonominėmis sąlygomis civilinių santykių dalyviai yra suinteresuoti tuo, kad jų turtas būtų valdomas efektyviai. Tačiau turto savininkai ne visada gali tai užtikrinti dėl laiko, specialių žinių, žmogiškųjų bei kitų išteklių trūkumo. Todėl, autoriaus nuomone, vietoj nuosavybės teisės gali būti pasirinktas turto patikėjimo teisės instituto reguliuojamų santykių modelis. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) ir Rusijos Federacijos civilinis kodekso (RF CK) įsigaliojimo Lietuvoje ir Rusijoje galiojusiuose teisės aktuose nebuvo atskleistas tikrasis turto patikėjimo teisės turinys. Naujai priimti LR CK ir RF CK atspindi nuoseklesnį ir išsamesnį patikėjimo teisinių santykių įgyvendinimą. Lietuvos turto patikėjimo teisė yra skolinys iš Rusijos – RF CK 1012–1026 str. normos, reglamentuojančios turto patikėjimo teisės sutartį, į LR CK 6.953–6.968 str. buvo perkeltos beveik jų nepakeičiant. Rusijoje turto patikėjimo institutas plačiai naudojamas privatiems santykiams reguliuoti, o civilinės teisės doktrinoje turto patikėjimo teisė yra žymiai labiau išnagrinėta negu Lietuvoje. Lietuvos teisininkams praktikams patikėjimo teisė dažniausiai pažįstama tik viešosios nuosavybės įgyvendinimo kontekste. Atsižvelgdamas į tai, autorius siekė palyginti turto patikėjimo teisės reglamentavimą Lietuvos ir Rusijos teisėse sistemose ir tokiu būdu paskatinti šį institutą taikyti privatiems santykiams sureguliuoti bei atkreipti dėmesį į esančio teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybes. Šiame darbe autorius nustato pagrindinius turto patikėjimo teisės instituto raidos ypatumus Lietuvos ir Rusijos teisės sistemose, atskleidžia turto patikėjimo teisės instituto vietą abiejų valstybių teisės sistemose. Darbe analizuojami ir lyginami turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai, reglamentuojami Lietuvos ir Rusijos civiliniuose kodeksuose, analizuojami Lietuvos ir Rusijos turto patikėjimo teisės, kylančios sutarties pagrindu, reglamentavimo panašumai ir skirtumai. Taip pat pateikiamos esminės abiejų valstybių civilinės teisės doktrinos nuostatas dėl turto patikėjimo sutarties ypatumų. Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos ir Rusijos teisės sistemos yra artimos, autorius daro išvadą, kad Rusijos doktrinos nuostatos galėtų būti panaudotos aiškinant ir plėtojant Lietuvos teisinį reglamentavimą. Be to, vadovaudamasis Rusijos patirtimi, autorius pateikia rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos turto patikėjimo teisės reglamentavimo tobulino.