E.valdžios sistemų tobulinimas nacionalinio kibernetinio saugumo kontekste: pasaulinė patirtis ir Lietuvos perspektyva

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-983

Magistriniame baigiamajame darbe analizuojamos e. valdžios sistemos, jos tobulinimo galimybės kibernetinio saugumo kontekste. Atlikta pasaulinės patirties lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvos pozicija kibernetinio saugumo kontekste yra kylanti ir akcentavus reikiamus taškus galime tarpti kibernetiškai stipria valstybe. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami elektroninės valdžios teoriniai aspektai: elektroninės valdžios samprata, e. valdžia Lietuvoje ir elektroniniai valdžios vartai. Antroje dalyje analizuojamas elektroninės valdžios sistemų vystymas ir įgyvendinimas pasaulyje bei Europoje, Jungtinių Tautų elektroninės valdžios raidos indeksas, elektroninės valdžios tobulinimas. Pateikiama lyginamoji analizė- Danijos Karalystės ir Naujosios Zelandijos pavyzdžiai bei Lietuvos situacija pasaulio ir ES kibernetinio saugumo kontekste. Trečioje dalyje nagrinėjama Lietuvos kibernetinio saugumo architektūra, saugumo pažeidimai, labiausiai pažeidžiami sektoriai bei kibernetinio saugumo pažeidimai valstybinėse įstaigose. Ketvirtoje dalyje nagrinėjamas atliktas tyrimas, kurio tikslas - pasitelkiant ekspertų žinias, išsiaiškinti kaip dažnai prokuratūroje ir kariuomenėje atliekamos kibernetinio saugumo pratybos, ar darbuotojai tiesiogiai susiduria su kibernetinėmis grėsmėmis ir ar jiems žinoma ką daryti pastebėjus kibernetinį nusikaltimą jų darbovietėje.

In Master‘s thesis analyzed e. government system, its improvement possibilities in the context of cyber security. The comparative analysis of global experience has shown that Lithuania's position in the context of cyber security is rising and by emphasizing the necessary points, we can become a strong country in cyber security. The first part of the work examines the theoretical aspects of electronic government: the concept of electronic government, e. government in Lithuania and the electronic government portal. The second part analyzes the development and implementation of electronic government systems in the world and in Europe, the United Nations electronic government development index, and the improvement of electronic government. A comparative analysis is presented - the examples of the Kingdom of Denmark and New Zealand and the situation of Lithuania in the context of global and EU cyber security. The third part examines the Lithuanian cyber security architecture, security breaches, the most vulnerable sectors and cyber security breaches in state institutions. The fourth part examines the conducted research, the purpose of which is to find out, using the knowledge of experts, how often cyber security exercises are carried out in the prosecutor's office and the army, whether employees are directly exposed to cyber threats and whether they know what to do if they notice a cyber crime in their workplace.